12.4.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 92/15
2008 m. sausio 28 d.Tribunale ordinario di Padova (Italija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Azienda Agricola Disarò Antonio prieš Cooperativa Milka 2000 Soc. coop. arl
(Byla C-34/08)
(2008/C 92/27)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunale ordinario di Padova
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Azienda Agricola Disarò Antonio
Atsakovė: Cooperativa Milka 2000 Soc. coop. arl
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1788/2003 (1), nustatantis papildomą mokestį už suteiktą nacionalinę kvotą viršijančius pieno produktus, neatsižvelgiant į periodinį kiekvienai Bendrijos valstybei nustatyto kiekio peržiūrėjimą, prieš tai konkrečiai patikrinus gamybos apimtis, yra suderinamas su Sutarties 32 straipsniu ir jame numatytais bendros žemės ūkio politikos tikslais, t. y. didinti žemės ūkio našumą, skatinti technikos pažangą, užtikrinant racionalinę žemės ūkio gamybos plėtotę ir kuo geresnį gamybos veiksnių, ypač darbo jėgos, panaudojimą, kai šis mechanizmas taip pat liečia Italijos pieno produktų gamintojus, pažeidžiant deramą gyvenimo lygį ir plėtotę dėl neadekvataus atlyginimo už gamybą, nes iš tikrųjų Italija yra šalis, kurioje yra deficitas (plg. 6.5 dalyje minėtas Vyriausybės pranešimas), ir kuri, norėdama paremti kokybiškų produktų perdirbimo ir prekybos pramonę, privalo naudotis pagrindinės žaliavos importu (plg. priede esanti 2004 m. vasario 15 d. ataskaita apie padėtį žemės ūkyje)?
2.
Ar minėtas Reglamentas (EEB) Nr. 1788/2003 yra suderinamas su EB sutarties 33 straipsniu, kuriame numatyta bendrosios rinkos organizavimo forma, tačiau tuo pačiu metu draudžiama bet kokia Bendrijos gamintojų ar vartotojų diskriminacija, o vienodas papildomo mokesčio taikymas, atskirai nenustatant gamintojų, kurie susiduria su deficitu ir perviršiu, diskriminuoja Italijos gamintojus, kurie yra valstybės, kurioje yra deficitas, gamintojai?
3.
Ar minėtas Reglamentas (EEB) Nr. 1788/2003 yra suderinamas su Sutarties 34 straipsniu, kuris numato, kad siekiant 33 straipsnyje įtvirtintų tikslų, „Bendrijoje pašalinama bet kokia gamintojų ar vartotojų diskriminacija“, tačiau tokią diskriminaciją sukelia reglamentas, kuris papildomo mokesčio tikslais reikalauja vienodo mokesčio tiek iš valstybių, kuriose yra perviršis, gamintojų, tiek iš valstybių, kuriose yra deficitas, kaip Italijoje, gamintojų?
4.
Ar 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 1788/2003 suderinamas su proporcingumo principu, įtvirtintu Sutarties 5 straipsnyje, kur jis riboja Bendrijos veiksmus, „kurie nėra būtini siekiant šios Sutarties nustatytų tikslų“, o vienodas papildomo mokesčio taikymas peržengia patį bendros rinkos organizavimo tikslą, nes dėl jo pusė Italijos žemdirbių susiduria su žemu produktyvumu, mažomis pajamomis ir būtinybe nuolat gauti valstybės pagalbą?
(1) OL L 270, p. 123.
Full & Egal Universal Law Academy