26.4.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 107/11
2008 m. vasario 1 d.2007 m. gruodžio 11 d. Jörn Sack pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos tesimo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-66/05 Jörn Sack prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-38/08 P)
(2008/C 107/17)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantas: Jörn Sack, atstovaujamas advokatų U. Lehmann-Brauns ir D. Mahlo
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Apelianto reikalavimai
—
Panaikinti 2007 m. gruodžio 11 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-66/05 ir (Teisingumo Teismui pačiam priimant sprendimą dėl nepagrįstai neatsakytų klausimų dėl lygybės principo) patenkinti ieškinį, panaikinant Komisijos sprendimą dėl mėnesinio ieškovo atlyginimo už 2004 m. gegužės mėnesį nustatymo.
—
Nepatenkinus šio reikalavimo, panaikinti minėtą teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Pirmosios instancijos teismui tam, kad jis priimtų sprendimą dėl lygybės principo pažeidimo neatsižvelgus į ieškovą suteikiant priedą prie atlygino pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 44 straipsnio 2 dalį.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliacinis skundas dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo, pagal kurį skyriaus vadovui numatytas priedas prie atlyginimo netaikomas apeliantui kaip visų teisės klausimų, susijusių su Europos Sąjungos plėtra, koordinatoriui Komisijos teisės tarnybos darbo grupėje, grindžiamas tokiais teisiniais pagrindais.
Pirmasis teisinis pagrindas: Pirmosios instancijos teismas neteisingai suprato Bendrijos teisėje galiojančio bendrojo lygybės principo reikšmę ir nustatė jo apimtį, ir todėl jį pažeidė.
Lygybės principas ir bendrąja, ir specialiąja prasmėmis kaip diskriminacijos draudimas įtvirtinamas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 20 ir 21 straipsniuose ir Teisingumo Teismo praktikoje seniai pripažįstamas aukštesnės hierarchijos Bendrijos teise. Siekiant išlaikyti vienodo požiūrio principą, Bendrijos teisėje nustatoma ne tik visų institucijų pareiga, bet su institucijų priemonėmis susijusių fizinių asmenų ir subjektyvi teisė būti vienodai vertinamiems. Kadangi — kaip Teisingumo Teismas seniai konstatavo jau nurodytuose sprendimuose — šis principas turi prioritetą antrinės teisės atžvilgiu, į jo kaip pagrindinės teisės reikšmę turi būti tinkamai atsižvelgiama aiškinant ir taikant Bendrijos teisę. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas į vienodo požiūrio principo turi taip pat laikytis taikydamas procedūrines taisykles ir nagrinėdamas konkrečias bylas.
Ieškovas, pateikdamas visus savo argumentus, nuolat rėmėsi ne Pareigūnų tarnybos nuostatais, o lygybės principu, ir tvirtino, kad jis vykdė ne tik skyriaus vadovo funkcijoms neprilygstančias, bet ir, palyginti su daugeliu skyrių vadovų, net didesnes funkcijas vidurinės grandies vadovavimo užduočių vykdymo prasme. Dėl to, kad Pirmosios instancijos teismas apskritai nepalygino ieškovo ir kitų atitinkamų pareigūnų kategorijų padėties, ieškovui nebuvo suteikta jam priklausanti pagrindinių teisių apsauga nuo piktnaudžiavimo, ir todėl pažeidžiamas lygybės principas.
Antrasis teisinis pagrindas: Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinę logiką.
Jeigu daug asmenų skundžiasi piktnaudžiavimu, lygybė ir teisinė taika gali būti atkurtos tik dėl to, kad Pirmosios instancijos teismas arba konstatuoja, kad situacija nėra panaši, jei teigiama, jog ji tokia yra, arba vis dėlto išaiškina, kad tokioje situacijoje esantys subjektai išmokas gavo neteisėtai, todėl ieškovas į jas taip pat neturi teisės. Vadovaujantis šia teisine logika, akivaizdu, kad turėjo būti atsakoma bent vieną iš šių dviejų klausimų ir ieškovui atsakoma neigiamai tam, kad būtų galima atmesti ieškinį. Pirmiausia Pirmosios instancijos teismas turėjo nuspręsti dėl to, ar pareigūnų vykdytos funkcijos, prilygstančios Komisijos skyriaus vadovo funkcijoms, yra lygiavertės ieškovo funkcijoms, ir, antra, ar Komisija šiems pareigūnams priedą prie atlyginimo suteikė teisėtai ar neteisėtai.
Kadangi negalima priimti sprendimo dėl šių abiejų klausimų, tam, kad būtų galima laikyti juos teisiškai nesvarbiais, turi būti galima preziumuoti, kad ieškinys taip pat turėjo būti atmestas, jei abu klausimai būtų buvę atsakyti, remiantis ieškovo argumentais. Tačiau tokia išvada negalima. Kadangi Pirmosios instancijos teismas atsižvelgimo į kitas pareigūnų kategorijas teisėtumą išnagrinėjo ne siūloma teisine apimtimi, bet remdamasis antrinės Bendrijos teisės atžvilgiu prioritetą turinčiu lygybės principu, reikia preziumuoti, kad tokio nagrinėjimo rezultatas būtų buvęs toks, jog Komisija teisingai manė apie taikymo išplėtimą kitoms pareigūnų kategorijoms. Priešingai su tuo susijusiam Pirmosios instancijos teismo teiginiui, ieškovas reikalauja ne neteisingos lygybės, o teisingo vienodo vertinimo.
Trečiasis teisinis pagrindas: Pirmosios instancijos teismas pažeidė elementarius tinkamo proceso principus.
Atsisakymas apskritai išnagrinėti, ar padarytas tvirtinamas pagrindinės teisės pažeidimas, yra labai sunkus šios teisės pažeidimas kaip teisinė klaida dėl klausimo, ar pagrindinė teisė buvo pažeista iš tikrųjų ar ne, nes suinteresuotajam asmeniu netaikoma pagrindinės teisės apsauga. Tik tuomet, jei ieškovo teiginys, kad teisė pažeista, yra visiškai nepagrįstas arba jei lyginant situacijas pasitelkti faktai visiškai akivaizdžiai nepagrindžia teiginio, galima atsisakyti atlikti pagrindinės teisės pažeidimo nagrinėjimą iš esmės. Tačiau šioje byloje jokiu būdu taip nebuvo. Todėl Pirmosios institucijos teismas pažeidžia elementarius tinkamo proceso principus. Jau vien dėl to negali būti paliktas galioti teismo sprendimas su tokiais motyvais.
Full & Egal Universal Law Academy