12.4.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 92/20
2008 m. vasario 18 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Graikijos Respubliką
(Byla C-61/08)
(2008/C 92/38)
Proceso kalba: graikų
Šalys
Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama G. Zavvos ir H. Støvlbæk
Atsakovė: Graikijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
—
Pripažinti, kad priimdama ir palikdama galioti Notariato kodekso (Kodika Zymvolaiografon) (Įstatymas Nr. 2830/2000) 19 straipsnio 1 dalį Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Europos bendrijos steigimo sutartį, būtent EB sutarties 43 ir 45 straipsnius, ir 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyvą 89/48/EEB (1) dėl bendrosios aukštojo mokslo diplomų, išduotų po bent trejų metų profesinio mokymo ir lavinimo, pripažinimo sistemos;
—
Priteisti iš Graikijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Graikijos valdžios institucijos teigia, kad notaro veiklai netaikomas EB 43 straipsnis, nes ji patenka į EB 45 straipsnio taikymo sritį. Jie remiasi notaro kaip valstybės tarnautojo statusu, kuris notaro priimtiems aktams dėl juose uždėto antspaudo su valstybės herbu suteikia didesnę įrodomąją ir vykdomąją galią, prilyginamą teismo sprendimo galiai, notaro, kaip teismo pareigūno statusu, jo, kaip teisės konsultanto, funkcijomis ir kitomis veiklos rūšimis. Be to, jos remiasi teritoriškumo principu, kuris nesuteikia Graikijos notarui teisės įsisteigti kitoje apygardoje.
2.
Komisija teigia, kad EB 43 straipsnis yra viena iš pagrindinių Bendrijos teisės normų ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tiesiogiai taikoma valstybėse narėse. Juo siekiama užtikrinti nacionalinio režimo taikymą kiekvienam valstybės narės piliečiui, įsisteigiančiam, įskaitant antrinį įsisteigimą, kitoje valstybėje narėje, kad vykdytų joje laisvą profesiją, ir uždraudžiama bet kokią nacionalinėse teisės aktų sukuriamą diskriminaciją dėl pilietybės.
3.
Kalbant apie 45 straipsnio pirmoje pastraipoje numatytą įsisteigimo laisvės išimtį, reikia nurodyti, kad ji taikytina tik veiklai, kuri „tiesiogiai ir konkrečiai susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu“. Komisijos nuomone, nė vienas iš Graikijos valdžios institucijų nurodytų statusų ir nė viena iš nurodytų veiklos rūšių nėra tiesiogiai ir konkrečiai susiję su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, kaip numatyta Teisingumo Teismo praktikoje, ir negalėtų pateisinti pilietybės reikalavimo.
4.
Teisingumo Teismas nurodo, kad „tiesioginiu ir konkrečiu vykdymu“ nelaikomas pagalbinių ar parengiamųjų funkcijų, palyginti su galutinį sprendimą priimančios viešosios valdžios institucijos funkcijomis, vykdymas. Be to, Teisingumo Teismas, nagrinėdamas privačios teisės reglamentuojamų saugos įmonių tvarką, nusprendė, kad tiesiogiai ir konkrečiai susijusios su viešosios valdžios funkcijų vykdymu veiklos atveju suinteresuotieji asmenys turi turėti „įgaliojimus taikyti prievartos priemones“ (2), o tai akivaizdžiai nėra nagrinėjamos bylos atvejis.
5.
Iš išnagrinėtos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad viešosios valdžios funkcijų vykdymo nereikia painioti su veiksmais, paprastai vykdomais siekiant užtikrinti bendrąjį interesą. Kad veikla būtų kvalifikuota kaip viešosios valdžios funkcijų vykdymas nepakanka, kad privatus asmuo ar įmonė tam tikra apimtimi vykdytų veiklą bendrojo intereso tikslams.
6.
Komisijos manymu, Direktyva 89/48 taikoma notaro profesijai, nes jos vykdymui taikomi reikalavimai įtvirtinti teisės aktuose, ir šios direktyvos negalima netaikyti remiantis teisių vykdyti aukščiausiąją valdžią suteikimu notarams dėl šių priežasčių:
a)
šis suteikimas nėra tiesiogiai ir konkrečiai susijęs su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, kuris galėtų pateisinti pilietybės reikalavimo taikymą, ir
b)
net jeigu būtų galima daryti prielaidą, jog notarai gali būti laikomi įprastais valstybės tarnautojais, kaip iš tikrųjų nėra, nes jie nėra susiję priklausomybės ryšiu ir negauna atlyginimo kaip valstybės tarnautojai, negalima būtų jų pašalinti iš šios direktyvos taikymo srities, nes iš esmės ji taip pat taikoma viešajai tarnybai.
(1) OL L 19, 1989 1 24, p. 16.
(2) 1998 m. spalio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-114/97, 37 punktas.
Full & Egal Universal Law Academy