7.6.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 142/10
2008 m. vasario 28 d.K & L Ruppert Stiftung & Co. Handels-KG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2007 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-86/05 K & L Ruppert Stiftung & Co. Handels-KG prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
(Byla C-90/08 P)
(2008/C 142/16)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovė: K & L Ruppert Stiftung & Co. Handels-KG, atstovaujama advokatės D. Spohn
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Natália Cristina Lopes de Almeida Cunha, Cláudia Couto Simões, Marly Lima Jatobá
Ieškovės reikalavimai
—
Panaikinti 2007 m. gruodžio 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo byloje T-86/05 rezoliucinės dalies pirmą punktą bei pakeisti jo rezoliucinės dalies antrą punktą, nurodant VRDT padengti visas savo ir ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
—
Priteisti iš VRDT visas kitas bylinėjimosi išlaidas.
Pirmoje instancijoje pareikštų reikalavimų palaikymas apeliaciniame procese:
—
Panaikinti 2004 m. gruodžio 7 d. VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimą R 0328/2004-1.
—
Priteisti iš VRDT bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės ieškinį dėl VRDT pirmosios apeliacinės tarybos sprendimo, motyvuodamas tuo, kad, atmetęs apeliantės prašymą pratęsti protesto procese nustatytą terminą ankstesniojo prekių ženklo naudojimui įrodyti, Tarnybos protestų skyrius tinkamai taikė Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės 1 dalies antrąjį sakinį ir kad nagrinėjamoje byloje Tarnyba neturėjo diskrecijos dėl galimybės atsižvelgti į pavėluotai apeliantės pateiktus įrodymus.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais Pirmosios instancijos teismo padarytais Bendrijos teisės pažeidimais:
1.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės 1 dalies antrąjį sakinį, neteisingai išaiškinęs šią nuostatą. Visų pirma Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino tai, kad Reglamente Nr. 40/94 nėra normų, reglamentuojančių galimas terminų pratęsimo priežastis. Jis taip pat neteisingai įvertino tai, kad reikšmingu laikotarpiu Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės 1 dalis nebuvo konkretizuota protesto proceso taisyklėse arba kituose VRDT nurodymuose ir todėl nebuvo jokių galimybių išaiškinti leistinas terminų pratęsimo priežastis. Todėl Pirmosios instancijos teismas įvertino ne visas bylos faktines aplinkybes arba neteisingai išaiškino Reglamento Nr. 2868/95 71 taisyklės 1 dalies antrąjį sakinį.
2.
Pirmosios instancijos teismas neįvykdė ir jam tenkančios pareigos motyvuoti, nes jis neišnagrinėjo su faktinėmis aplinkybėmis susijusių apeliantės argumentų, kad pateikiant prašymą pratęsti terminą nebuvo jokių teisės normų ar išaiškinimo nuorodų, susijusių su prašymų pratęsti terminą nagrinėjimu. Kadangi prašyme pratęsti terminą buvo išdėstyti atitinkami argumentai, Pirmosios instancijos teismas taip pat turėjo nurodyti, dėl kokių teisinių priežasčių prašymo pratęsti terminą pagrindimas laikytinas nepakankamu.
3.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė Reglamento Nr. 40/94 74 straipsnio 2 dalies nuostatą, neteisingai ją išaiškinęs ir nusprendęs, kad VRDT neturi diskrecijos protesto procese atsižvelgti į pavėluotai pateiktus įrodymus. Jis neteisingai įvertino tai, kad protestų skyriams tenka privaloma diskrecija ir Reglamento Nr. 40/94 23 straipsnio bei Reglamento Nr. 2868/95 22 taisyklės 2 dalies antrojo sakinio nuostatos neatima galimybių ja pasinaudoti.
Full & Egal Universal Law Academy