5.7.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 171/18
2008 m. balandžio 15 d. Isabella Scippacercola ir Ioannis Terezakis pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. sausio 16 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-306/05 Isabella Scippacercola ir Ioannis Terezakis prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-159/08)
(2008/C 171/31)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantai: Isabella Scippacercola, Ioannis Terezakis, atstovaujami advokato B. Lombart
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Apeliantų reikalavimai
Apeliantai Teisingumo Teismo prašo:
—
Panaikinti Pirmosios instancijos teismo sprendimą Scippacercola ir Terezakis prieš Europos Bendrijų Komisiją, kuriuo buvo siekiama panaikinti 2005 m. gegužės 2 d. Komisijos sprendimą, priimtą pagal 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 773/2004 7 straipsnio 2 dalį (1), apie kurį apeliantams buvo pranešta 2008 m. sausio 16 d., kuriuo atsisakoma pradėti išsamų tyrimą dėl naujojo dominuojančią padėtį užimančio Atėnų tarptautinio oro uosto Spatoje (ATO) imamų pernelyg didelių
a)
keleivių saugumo rinkliavų
b)
keleivinio terminalo rinkliavų ir
c)
rinkliavų už automobilių statymo paslaugas.
—
Priteisti iš Komisijos šio proceso, su juo susijusias ir proceso Pirmosios instancijos teisme išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantai teigia, kad Pirmosios Instancijos teismas nepripažino, jog Komisija, atsisakydama išnagrinėti ATO imamų saugumo, keleivinio terminalo rinkliavų ir automobilių statymo rinkliavų santykį su šių paslaugų teikimo kaštais ir pradėdama nieko neįrodantį palyginimą su kitų Europos oro uostų, kurie neteikia konkuruojančių paslaugų EB 82 straipsnio prasme, rinkliavomis, pažeidė Bendrijos teisę išdėstytą byloje United Brands prieš Komisiją, o Pirmosios instancijos teismas pažeidė Bendrijos teisę, pirma, nepripažindamas, kad Komisija neįvertino visų ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvusių faktinių aplinkybių kaip reikalauja teismo praktika byloje Ufex ir kiti prieš Komisiją ir, antra, savo skundžiamą sprendimą pagrindė iš esmės neteisingai faktais ir dėl to jis priimtas remiantis akivaizdžia vertinimo klaida ir piktnaudžiaujant įgaliojimais.
Teigiama, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą nepripažindamas, kad Komisija manydama, kad saugumo patikrinimas nėra ūkinė veikla ir kad automobilių statymo paslaugos nėra atitinkama rinka EB 82 straipsnio prasme, padarė vertinimo klaidą.
Dėl tariamos teisės klaidos, susijusios su tuo, kad tarptautiniams ir skrydžiams Bendrijos viduje taikomi didesni keleivinio terminalo mokesčiai nei skrydžiams šalies viduje ir reguliariais skrydžiais skrendantys keleiviai moka keleivinio terminalo ir saugumo mokesčius, o čarteriniais skrydžiais skrendantys keleiviai tokių mokesčių nemoka, apeliantai teigia, kad Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, kad Komisija neužtikrino, jog ATO praktika nepažeistų nediskriminavimo principo.
Galiausiai teigiama, kad Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė sprendimo, kad Komisija nukrypo nuo nustatytų taisyklių bei procedūrų, pirma, neatsižvelgdama į apeliantų iš oficialių šaltinių gautus duomenis, įrodančius pernelyg dideles ATO taikomas kainas, antra, pradėdama lyginti Spata rinkliavas su rinkliavomis kituose Europos oro uostuose, kurie yra niekaip nesusiję EB 82 straipsnio prasme, ir, trečia, pateikdama ATO prašymą pateikti informaciją, kuriame ji, be kita ko, nepaprašė duomenų apie oro uosto statybos kainą, ATO įkūrimo ir įsteigimo išlaidas.
(1) 2004 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 773/2004 dėl bylų nagrinėjimo Komisijoje pagal Sutarties 81 ir 82 straipsnius tvarkos (OL L 123, p. 18).
Full & Egal Universal Law Academy