30.8.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 223/19
2008 m. gegužės 22 d. Philippe Guigard pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. kovo 11 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-301/05 Guigard prieš Komisiją
(Byla C-214/08 P)
(2008/C 223/31)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantas: Philippe Guigard, atstovaujamas advokatų S. Rodrigues ir C Bernard-Glanz
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Apelianto reikalavimai
—
pripažinti apeliacinį skundą nepriimtinu;
—
panaikinti 2008 m. kovo 11 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-301/05;
—
patenkinti ieškovės pirmoje instancijoje pateiktus reikalavimus dėl panaikinimo ir žalos atlyginimo;
—
priteisti iš atsakovės pirmoje instancijoje visas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ieškiniu dėl panaikinimo ir apeliaciniu skundu.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas savo ieškinį apeliantas iš esmės nurodo tris pagrindus.
Pirmuoju pagrindu, kurį sudaro dvi dalys, apeliantas visų pirma teigia, kad Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ketvirtąją Lomės konvenciją (1).
Visų pirma Pirmosios instancijos teismas klydo nuspręsdamas, kad pagal Lomės konvencijos 313 straipsnio 2 dalies k punktą nacionalinė mokėjimų agentūra turi nuspręsti dėl techninės pagalbos konsultantų ir ekspertų atrankos, neatsižvelgdama į šia konvencija Komisijai suteiktus biudžeto kontrolės ir lėšų valdymo įgaliojimus bei šiai institucijai tenkančią pareigą suteikti nacionalinei mokėjimų agentūrai techninę pagalbą derybų dėl sutarčių srityje.
Antra, Pirmosios instancijos teismas klydo nuspręsdamas, kad nacionalinės mokėjimų agentūros Komisijai pateiktas prašyme dėl apelianto darbo sutarties pratęsimo patvirtinimo turi būti aiškiai nurodoma į Lomės konvencijos 314 straipsnį, kad pradėtų eiti šioje nuostatoje nustatytas 30 dienų terminas, nors toks reikalavimas niekaip neišplaukė iš šio straipsnio. Apelianto manymu, jei būtų teisingai aiškinamas minėtas straipsnis Pirmosios instancijos teismas turėjo konstatuoti, jog Komisija šį terminą pažeidė.
Antruoju pagrindu apeliantas teigia, kad skundžiamojo sprendimo motyvuose yra akivaizdus prieštaravimas, nes Pirmosios instancijos teismas dėl pagrindo, susijusio su Lomės konvencijos 317 straipsnio a punktu, nusprendė, kad šis pagrindas yra pateiktas pavėluotai ir, antra, kad jis iš esmės sutapo su pagrindu, susijusiu su šios konvencijos 313 straipsnio 2 dalies k punktu. Apelianto teigimu, toks pat pagrindas negali būti atmestas kaip nepriimtinas ir kaip nepriimtinas.
Pagaliau trečiuoju pagrindu apeliantas teigia, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė jo gynybos teises, nes, pirma, neatsižvelgė į visus jo teismo posėdyje nurodytus argumentus ir, antra, iškraipė jo pagrindą, susijusį su rūpestingumo pareigos, gero administravimo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų pažeidimu.
(1) Ketvirtoji Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos Bendrijų Lomės konvencija, pasirašyta 1989 m. gruodžio 15 d. Lomėje (patvirtinta 1991 m. vasario 25 d. Tarybos ir Komisijos sprendimu 91/400/EAPB, EEB dėl ketvirtosios AKR ir EEB konvencijos sudarymo, OL L 229, p. 1), peržiūrėta 1995 m. lapkričio 4 d. Mauricijuje pasirašytu susitarimu (OL, L 156, 1998, p. 3).
Full & Egal Universal Law Academy