15.8.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 209/30
2008 m. birželio 10 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Italijos Respubliką
(Byla C-249/08)
(2008/C 209/45)
Proceso kalba: italų
Šalys
Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama K. Banks ir C. Cattabriga
Atsakovė: Italijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
—
Pripažinti, kad
—
nesiėmusi priemonių, būtinų tinkamai kontroliuoti, tikrinti ir stebėti žvejybos veiklą savo teritorijoje ir jos suverenumui ar jurisdikcijai priklausančiuose jūriniuose vandenyse, ypač kiek tai susiję su nuostatų, reglamentuojančių dreifuojančių tinklų laikymą laive ir naudojimą, laikymusi, ir
—
pakankamai neužtikrinusi tinkamų priemonių asmenų, pažeidusių Bendrijos normas, reglamentuojančias dreifuojančių tinklų laikymą laive ir naudojimą, atžvilgiu patvirtinimo, ypač pažeidėjų atžvilgiu taikant atgrasančias sankcijas,
Italijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2241/87 (1), nustatančio tam tikras žvejybos veiklos kontrolės priemones, 1 straipsnio 1 dalį ir 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2847/93 (2), nustatančio bendros žuvininkystės politikos kontrolės sistemą, 2 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 1 ir 2 dalis.
—
Priteisti iš Italijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Italijos žvejybos laivynas nuolat ir masiškai pažeidinėjo draudimą laive laikyti ir naudoti ilgesnius nei 2,5 km dreifuojančius tinklus nuo pat jo įtvirtinimo 1992 metais, o nuo 2001 m. — draudimą laikyti ir naudoti visus dreifuojančius tinklus.
2.
Komisijos nuomone, reiškinio apimtis ir rimtumas tiesiogiai susiję su Italijos šio draudimo laikymosi kontrolės sistemos neveiksmingumu ir Italijos teisės sistemoje numatytų sankcijų už jo pažeidimą netinkamumu.
3.
Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad dreifuojančių tinklų naudojimo stebėjimą atlieka daugelis tarpusavyje konkuruojančių subjektų, kad ši užduotis yra papildoma kitų jiems tenkančių užduočių atžvilgiu, ir kad nėra jokio koordinavimo. Dėl žmogiškųjų resursų, laiko ir būtinų priemonių trūkumo jiems taip pat sudaromos kliūtys atlikti veiksmingą kontrolę.
4.
Be to, nėra tinkamo dreifuojančių tinklų naudojimo kontrolės grafiko ir strateginio plano. Šiuo klausimu Komisija pažymi, kad kontrolės veikla turi būti rūpestingai suplanuota atsižvelgiant į specifinius rizikos veiksnius ir turi atitikti išsamią, integruotą ir racionalią strategiją. Be to, ją reikia atlikti ypač tam tikrais metų laikotarpiais ir aiškiai nustatytuose kontrolės postuose ir regionuose. Tačiau Italijos valdžios institucijos neįgyvendino nė vienos šių priemonių.
5.
Be to, valdžios institucijos, kurioms pavesta kontroliuoti dreifuojančių tinklų „spadara“ naudojimą, negali susipažinti su informacija apie žvejybos laivų buvimo vietą, gauta naudojant Reglamento Nr. 2847/93 3 straipsnyje įtvirtintą palydovinę Bendrijos žvejybos laivų buvimo vietos nustatymo sistemą. Komisijai atlikus tyrimą paaiškėjo, kad pakankamai daugelyje žvejybos laivų dar neįrengta palydovinė vietos nustatymo įranga, būtina sistemos veikimui. Laivo žurnalas, Reglamente Nr. 2847/93 numatytos iškrovimo deklaracijos ir pardavimo pažymos bei a fortiori kryžminė šių duomenų ir naudojant palydovinę vietos nustatymo sistemą gautos informacijos analizė nėra veiksmingos informacijai gauti.
6.
Jei Italijos valdžios institucijų „spadare“ naudojimo kontrolė yra visiškai nepakankama, baudimas už Bendrijos nuostatų dėl šių tinklų laikymo ir naudojimo pažeidimus nėra veiksmingesnis.
7.
Šiuo klausimu Komisija pažymi, pirma, kad priešingai Reglamento Nr. 3094/86 (3) 9 a straipsniui ir nuostatoms, kuriose buvo įtvirtintas ir išplėstas jo turinys, Italijos teisės aktai dėl sankcijų iš esmės draudžia tik naudoti ar ketinti naudoti dreifuojančius tinklus, o ne juos paprasčiausiai laikyti laive.
8.
Antra, realiai nustačius draudimo naudoti dreifuojančius tinklus pažeidimą, vietos kontrolės valdžios institucijos daugiausia dėl socialinio spaudimo apie jį nepraneša reguliariai kompetentingoms valdžios institucijoms ir bet kuriuo atveju jis nėra veiksmingai tiriamas ir už jį nėra veiksmingų sankcijų. Iš tiesų taikomų sankcijų skaičius ir apimtis tebėra nereikšminga.
9.
Todėl Komisija mano, jog buvo išsamiai nustatyta, kad kontrolės ir sankcijų sistemos, kuri Italijoje taikoma siekiant užtikrinti Bendrijos nuostatų, reglamentuojančių dreifuojančius tinklus, laikymąsi, nepakanka užtikrinti valstybės narės įsipareigojimų pagal Reglamento Nr. 2241/87 1 straipsnio 1 ir 2 dalis ir Reglamento Nr. 2847/93 31 straipsnio 1 ir 2 dalis įvykdymą.
(1) OL L 207, p. 1.
(2) OL L 261, p. 1.
(3) 1986 m. spalio 7 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3094/86, nustatantis tam tikras technines žuvininkystės išteklių apsaugos priemones (OL L 288, p. 1).
Full & Egal Universal Law Academy