11.10.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 260/5
2008 m. birželio 27 d.Landtag Schleswig-Holstein pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. balandžio 3 d. Pirmosios instancijos teismo (antroji kolegija) nutarties byloje T-236/06 Landtag Schleswig-Holstein prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-281/08 P)
(2008/C 260/06)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantas: Landtag Schleswig-Holstein, atstovaujamas privatdocentės S. Laskowski ir prof. J. Caspar
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Apelianto reikalavimai
—
Apeliantas prašo pripažinti apeliacinį skundą priimtinu ir pagrįstu.
—
Panaikinti 2008 m. balandžio 3 d. Pirmosios instancijos teismo nutartį.
—
Patenkinti ieškovo pirmojoje instancijoje pateiktus reikalavimus ir pripažinti ieškinį byloje T-236/06 priimtinu ir pagrįstu.
—
Nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui tam, kad jis priimtų pradinį ieškinį ir tęstų ligšiolinį bylos nagrinėjimą.
—
Priimti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti iš Komisijos visas šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirmosios instancijos teismas kaip nepriimtiną atmetė apelianto ieškinį dėl Europos Bendrijų Komisijos sprendimų panaikinimo, nes apeliantas nėra juridinis asmuo EEB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos prasme. Ieškinys buvo pateiktas dėl 2006 m. kovo 10 d. ir birželio 23 d. Komisijos sprendimų, kuriais atsisakyta leisti apeliantui susipažinti su dokumentu SEK (2005) 420, kuriame pateikiamas Taryboje svarstyto pagrindų sprendimo dėl duomenų, kaupiamų siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, įskaitant terorizmą juos ištirti, aptikti ir persekioti, saugojimo projekto teisinis vertinimas, panaikinimo.
Apeliantas apeliacinį skundą dėl ginčijamos Pirmosios instancijos teismo nutarties grindžia dviem pagrindais.
Pirma, Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisę būti išklausytam teisme. Šio principo, kaip teisingo bylos nagrinėjimo ir veiksmingos teisinės apsaugos garantijos išraiška, be kita ko, siekiama užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimams įtaką potencialiai darytų šalių neapsvarstyti argumentai. Taip užkertamas kelias netikėtam (siurpriziniui) sprendimui. Siekdamas išvengti netikėto (siurprizinio) sprendimo, Pirmosios instancijos teismas turėjo apeliantui suteikti galimybę būti išklausytam.
Antra, Pirmosios instancijos teismas pažeidė Bendrijos teisę, neteisingai išaiškindamas „juridinio asmens“ faktinį požymį pagal EEB 230 straipsnio 4 dalį ir paneigdamas juridinio asmens statusą bei kartu atitinkamai apelianto teisę būti bylos šalimi.
Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad Landtag Schleswig-Holstein (Šlėzvigo-Holšteino žemės parlamentas) pirmininkas, vykdydamas savo įgaliojimus procesinio atstovavimo srityje, atstovauja ne apeliantui, o „tiesiogiai federalinei žemei“, nes apeliantas yra neteisnus ir todėl negali būti bylos šalimi Bendrijos teismuose. Iš to galima daryti išvadą, kad Pirmosios instancijos teismas būtų pripažinęs ieškinį priimtinu tuomet, jei ieškinio pareiškime vietoj apelianto būtų buvęs nurodytas pavadinimas „Land Schleswig-Holstein“ (Šlėzvigo-Holšteino žemė). Ši nuomonė yra ne tik klaidinga teisiškai, nes ji nesuderinama su Šlėzvigo-Holšteino žemės konstitucija, bet ir apeliantui yra netikėtas (siurprizinis) spendimas, kurio jis negalėjo numatyti. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisiškai klaidinga, nes, pirma, joje nebuvo suprasta, kad pagal Šlėzvigo-Holšteino žemės konstituciją federalinės žemės parlamentas yra „tautos išrinktas aukščiausias politinės valios formavimo organas“, ir, antra, Pirmosios instancijos teismas nesuprato, kad federalinės žemės parlamento pirmininkas atstovauja federalinės žemės parlamentui apskritai su juo susijusiuose konstituciniuose ginčuose. Sąvoka „žemė“ vartojama plačia teisine prasme bei nespecifiškai ir, atsižvelgiant į reglamentavimo kontekstą, gali būti susijusi ne tik su federalinės žemės vyriausybė, bet ir su federalinės žemės parlamentu.
Full & Egal Universal Law Academy