6.12.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 313/11
2008 m. rugpjūčio 1 d.Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio (Italija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje A. Menarini Industrie Farmaceutiche Riunite Srl ir kiti prieš Ministero della Salute e Agenzia Italiana del Farmaco (AIFA)
(Byla C-353/08)
(2008/C 313/17)
Proceso kalba: italų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Tribunale Amministrativo Regionale del Lazio
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: A. Menarini Industrie Farmaceutiche Riunite Srl ir kiti
Atsakovai: Ministero della Salute e Agenzia Italiana del Farmaco (AIFA)
Prejudiciniai klausimai
1.
Po (Direktyvos 89/105 (1)) 2 ir 3 straipsniuose esančių nuostatų, kurios reglamentuoja vienos valstybės narės viešosios valdžios institucijų ir farmacinių bendrovių santykius (pirmosioms suteikiant teisę nustatyti vaistų kainas ar jas padidinti remiantis (bendrovių) pateiktais pasiūlymais, bet pritarus valdžios institucijai, taigi remiantis pačių įmonių ir valdžios institucijų, kontroliuojančių farmacines išlaidas, bendradarbiavimu), (šios direktyvos) 4 straipsnio 1 dalis reglamentuoja „visiems vaistams arba tam tikrai vaistų kategorijai kainų įšaldymą“, numatydama, kad tai yra bendrojo pobūdžio priemonė, kurią bent kartą per metus turi būti galima patikrinti siekiant įsitikinti, ar esamomis makroekonominėmis sąlygomis jos yra pateisinamos.
Ši nuostata kompetentingoms valdžios institucijoms suteikia 90 dienų terminą paskelbti, ar kainos padidinamos ar mažinamos.
Prašoma išaiškinti, ar ši nuostatos dalis „ar (…) kainos mažinamos“ turi būti aiškinama taip, kad be bendros priemonės, t. y. visų ar tam tikros vaistų kategorijos kainų įšaldymo, taip pat numatyta ir kita bendra priemonė, t. y. galimybė sumažinti visų ar tam tikros vaistų kategorijos kainas, ar veikiau žodžių junginys „ar (…) mažinamos“ turi būti laikomas susijęs tik su vaistais, kuriems jau taikomas kainų įšaldymas?
2.
Prašoma išaiškinti, ar (Direktyvos 89/105) 4 straipsnio 1 dalis, kurioje kompetentingoms valstybės narės valdžios institucijoms numatyta pareiga kainų įšaldymo atveju bent kartą per metus patikrinti, ar makroekonominėmis sąlygomis yra pateisinamas tolesnis jų įšaldymas, gali būti aiškinama taip, kad, jei atsakymas į pirmąjį klausimą būtų leisti sumažinti kainas, šios priemonės galima imtis keletą kartų tais pačiais metais ir kartojant tai daugelį metų (nuo 2002 m. iki 2010 m.)?
3.
Pagal minėtą (Direktyvos 89/105) 4 straipsnį, kurį reikia suprasti atsižvelgiant į konstatuojamąsias dalis, kurios ypatingą dėmesį skiria pagrindiniam vaistų kainų kontrolės priemonių, priimtų siekiant „visuomenės (sveikatinimo) užtikrinant galimybę įsigyti pakankamai vaistų derama kaina“, ir reikalavimo vengti priemonių nesutapimų, kurie „gali trukdyti arba iškreipti Bendrijos vidaus prekybą vaistais“, tikslui, ar su Bendrijos nuostatomis yra suderinamos priemonės, kurios teikia nuorodą tik į „numatomą“, o ne „patikrintą“ ekonominę išlaidų vertę (klausimas liečia abi situacijas)?
4.
Ar reikalavimai, susiję su ribinėmis farmacinėmis išlaidomis, kurias kiekviena valstybė narė yra kompetentinga nustatyti pati, turi būti konkrečiai susiję tik su farmacinėmis išlaidomis, ar galima manyti, kad diskrecija bet kuriuo atveju atsižvelgti ir į duomenis, susijusius su kitomis sveikatos priežiūros išlaidomis, patenka į valstybių jurisdikciją?
(1) 1988 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/105/EEB dėl priemonių, reglamentuojančių žmonėms skirtų vaistų kainų nustatymą ir šių vaistų įtraukimą į nacionalinių sveikatos draudimo sistemų sritį, skaidrumo.
Full & Egal Universal Law Academy