8.11.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 285/23
2008 m. rugpjūčio 12 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Vokietijos Federacinę Respubliką
(Byla C-369/08)
(2008/C 285/37)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama E. Traversa ir P. Dejmek
Atsakovė: Vokietijos Federacinė Respublika
Ieškovės reikalavimai
—
Pripažinti, kad Vokietijos reglamento dėl transporto priemonių eksploatavimo leidimų išdavimo (Straßenverkehrszulassungsordnung, StVZO) VIII b priedo 2.1 punktas pažeidžia EB 43 straipsnį, atsižvelgiant į EB 48 straipsnį.
—
Priteisti iš Vokietijos Federacinės Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pagal EB 43 straipsnio 1 dalį yra draudžiami vienos valstybės narės nacionalinių subjektų įsisteigimo laisvės kitos valstybės narės teritorijoje apribojimai. Remiantis EB 48 straipsniu darytina išvada, kad Bendrijoje registruotas buveines, centrinę administraciją ar pagrindinę verslo vietą turinčioms bendrovėms yra taikomos tokios pat Sutarties nuostatos dėl įsisteigimo laisvės kaip ir tos valstybės narės pilietybę turintiems fiziniams asmenims. Nuostatos dėl vienodo požiūrio draudžia ne tik atvirą diskriminaciją dėl pilietybės ar bendrovių atveju - dėl jų registruotos buveinės buvimo vietos, bet ir bet kokias užslėptos diskriminacijos, kuri dėl kitų diferenciacijos kriterijų taikymo sukelia tokias pat pasekmes, formas.
Pagal StVZO VIII b priedo 2.1 punktą kontrolės organizacija, kuri atlieka transporto priemonių technines apžiūras, tikrina jų saugumą ir išduoda joms leidimus, gali būti prižįstama Vokietijoje, tik jeigu ją sudaro bent 60 nepriklausomų transporto priemonių ekspertų, kuriems ta veikla yra pagrindinė, jeigu organizacijai priskirtoje teritorijoje yra bent vienas ir ne daugiau nei 30 techninės apžiūros inspektorių 100 000 toje teritorijoje registruotų transporto priemonių ir priekabų.
Komisija mano, kad toks reikalavimas yra EB 43 straipsnį arba EB 43 straipsnį, atsižvelgiant į EB 48 straipsnį, pažeidžiantis neleistinas įsisteigimo laisvės ribojimas. Reikalavimas, kad organizaciją sudarytų minimalus nepriklausomų ekspertų, kuriems ta veikla yra pagrindinė, skaičius yra kokybinis apribojimas, nes įmonės, norinčios užsiimti tokia veikla, turėtų turėti ypatingą struktūrą. Kas svarbu, šis reikalavimas neleidžia atsižvelgti į samdomus darbuotojus, kurie negali tapti tokios organizacijos nariais. Be to, ginčijama nuostata yra ir kiekybinis apribojimas, nes ji numato minimalų tokių kontrolės organizacijų narių skaičių. Tokios organizacijų pripažinimą reglamentuojančios išankstinės sąlygos reiškia, kad kitoje valstybėje teisėtai įsikūręs koks nors ūkio subjektas, kurio teisinė forma ir vidaus struktūra yra kitokia, Vokietijoje negali teikti techninės kontrolės paslaugų. Galiausia, reikalavimas, kad organizacijai priskirtoje teritorijoje būtų bent vienas techninės apžiūros inspektorius 100 000 toje teritorijoje registruotų transporto priemonių ir priekabų, yra EB 43 straipsnį (atsižvelgiant į EB 48 straipsnį) pažeidžiantis apribojimas, nes šis kriterijus yra labai nepalankus kitose valstybėse narėse jau įsteigtiems juridiniams asmenims, kurių techninės apžiūros inspektoriai nebūtinai yra įsikūrę organizacijai priskirtoje teritorijoje.
Komisija teigia, kad šioje byloje yra netaikytinas nei EB 45, nei 46 straipsnis.
Pagal EB 45 straipsnį veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, netaikomos nuostatos dėl įsisteigimo laisvės. Tačiau šiuo kontrolės organizacijų atveju yra netenkinami teismų praktikoje suformuluoti kriterijai dėl tiesioginių ir specifinių viešosios valdžios funkcijų vykdymo. Nei tai, kad kontrolės organizacijos sprendžia dėl leidimų eksploatuoti transporto priemonę išdavimo ar neišdavimo, nei tai, kad valstybė prižiūri tokias organizacijas, neįrodo, kad jos vykdo viešosios valdžios funkcijas. Pirma, galutinį sprendimą dėl eksploatavimo leidimo neišdavimo gali priimti tik atitinkamos federalinės žemės kompetentinga institucija (leidimus išduodanti institucija), o ne kontrolės organizacija. Tokiu atveju kontrolės organizacija padeda leidimus išduodančiai institucijai ir atlieka paruošiamuosius veiksmus. Antra, tai, kad valstybė prižiūri kai kurias organizacijas, neleidžia daryti išvados, kad visos tokių organizacijų atliekamos užduotys yra susijusios su viešosios valdžios funkcijų vykdymu. Net jei pavienes kontrolės organizacijos užduotis būtų galima laikyti viešosios valdžios funkcijų vykdymu, įsisteigimo laisvės netaikymas transporto priemonių techninei apžiūrai būtų per griežta priemonė, kuri išeitų už EB 45 straipsnyje numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos tikslo ribų. Transporto priemonių kontrolė yra viso labo techninis darbas, kuris nors ir gali turėti teisinių pasekmių, tačiau negali būti laikomas tiesioginiu viešosios valdžios funkcijų vykdymu.
Dėl EB 46 straipsnio, kuris leidžia nevienodą požiūrį pateisinti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais, Teisingumo Teismo praktikoje teigiama, kad šiuo pateisinimu galima pasinaudoti tik tada, jei minėtiems esminiams interesams kyla tikra ir rimta grėsmė. Kadangi Vokietijos valdžios institucijos nepateikė jokių tokios grėsmės atsiradimo įrodymų, darytina išvada, jog yra netenkinamos rėmimosi EB 46 straipsnyje nukrypti leidžiančia nuostata sąlygos. Komisija yra įsitikinusi, kad ginčijama priemone siekiamas tikslas užtikrinti kelių eismo saugumą, gali būti pasiekiamos mažiau ribojančiomis priemonėmis, tokiomis kaip, pavyzdžiui, kontrolės sistema, kuri tiktų visiems techninės apžiūros inspektoriams ir Vokietijos kontrolės organizacijoms.
Full & Egal Universal Law Academy