22.11.2008
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 301/28
2008 m. rugsėjo 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Lenkijos Respubliką
(Byla C-435/08)
(2008/C 301/43)
Proceso kalba: lenkų
Šalys
Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama K. Simonsson ir M. Owsiany-Hornung
Atsakovė: Lenkijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
—
Pripažinti, kad neįtraukusi į 2002 m. gruodžio 13 d. infrastruktūros ministro įsakymo dėl specialių jūros laivybos saugumo sąlygų, kuriuo į nacionalinę teisę buvo perkeltos kai kurios 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančios Tarybos direktyvą 93/75/EEB (1), nuostatos, taikymo sritį pramoginių laivų ir patvirtinusi 2003 m. gegužės 12 d. infrastruktūros ministro įsakymo dėl pavojingus ar teršiančius krovinius transportuojančių laivų savininkų pranešamos informacijos, kuriuo buvo perkeltas minėtos direktyvos 13 straipsnis, 3 straipsnio 3 dalį, pagal kurią iš Lenkijos uostų išplaukiančių laivų savininkai tuo atveju, kai, išplaukiant iš uosto, paskirties uostas ar stovėjimo vieta dar nėra žinomi, (direktyvos I priedo 3 punkte nurodytą) bendrą informaciją apie laivą ir krovinį turi pranešti tik nustatant laivo maršrutą, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų, tenkančių jai pagal šios direktyvos 2 ir 13 straipsnį.
—
Priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/59/EB, įdiegiančios Bendrijos laivų eismo stebėsenos ir informacijos sistemą ir panaikinančios Tarybos direktyvą 93/75/EEB, 2 ir 13 straipsnius.
Lenkijos Respublika netinkamai perkėlė Direktyvos 2002/59 2 straipsnį, pagal kurį į direktyvos taikymo sritį nepatenka „trumpesni kaip 45 m žvejybos laivai, tradiciniai laivai ir pramoginiai laivai“.
2002 m. gruodžio 13 d. infrastruktūros ministro įsakymo dėl specialių jūros laivybos saugumo sąlygų, kuriuo į nacionalinę teisę buvo perkeltos kai kurios direktyvos nuostatos, 2 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra platesnis, nes pagal jį į taikymo sritį nepatenka jokie pramoginiai laivai. Komisijos nuomone, toks direktyvos taikymo srities apribojimas prieštarauja jos 2 straipsniui.
Be to, Lenkijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Direktyvos 2002/59 13 straipsnį. Pagal direktyvos 13 straipsnio 1 dalį „iš valstybės narės uosto išplaukiančio bet kokio dydžio laivo, kuriuo vežamas pavojingas arba aplinką teršiantis krovinys, valdytojas, įgaliotinis arba kapitonas ne vėliau kaip prieš pat laivui išplaukiant praneša I priedo 3 punkte nurodytą informaciją tos valstybės narės paskirtai kompetentingai institucijai“.
2003 m. gegužės 12 d. infrastruktūros ministro įsakymo dėl pavojingus ar teršiančius krovinius transportuojančių laivų savininkų pranešamos informacijos 3 straipsnio 1 dalyje tokia pareiga numatyta. Tačiau 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „jeigu išplaukiant iš uosto paskirties uosto pavadinimas ar stovėjimo vieta nėra žinomi, ši informacija pranešama ne vėliau kaip nustatant laivo maršrutą“.
Tokiu būdu ši galimybė nėra apribota vien ypatingu atveju, apie kurį kalbama direktyvos 13 straipsnio 2 dalyje (t. y. ne iš Bendrijos uosto išplaukiantis ir į valstybės narės uostą arba į valstybės narės teritoriniuose vandenyse esančią stovėjimo vietą plaukiantis laivas). Šis nukrypimas dėl informacijos pranešimo momento, Komisijos nuomone, pažeidžia direktyvos 13 straipsnį.
(1) OL L 208, 2002 8 5; Specialusis leidimas lietuvių kalba, 7 skyrius, 7 tomas, p. 12–29.
Full & Egal Universal Law Academy