7.2.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 32/13
2008 m. lapkričio 5 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Belgijos Karalystę
(Byla C-475/08)
(2009/C 32/22)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama M. Patakia ir B. Schima
Atsakovė: Belgijos Karalystė
Ieškovės reikalavimai
—
Pripažinti, kad,
nepaskyrusi sistemos operatorių, kaip to reikalaujama pagal 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB (1), 7 straipsnį,
numačiusi ne tik reglamentuojamą, bet ir sutartinę galimybę tretiesiems asmenims naudotis sistema, pažeisdama Direktyvos 2003/55/EB 18 straipsnį kartu su jos 25 straipsnio 2 dalimi,
neperkėlusi Direktyvos 2003/55/EB 22 straipsnio 3 dalies d ir e punktų bei 4 dalies,
Belgijos Karalystė neįvykdė įsipareigojimų pagal šią direktyvą.
—
Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Komisija ieškinį pagrindžia trimis pagrindais.
Pirmiausia ji tvirtina, kad atsakovė nepaskyrė perdavimo sistemos, dujų laikymo ir suskystintų gamtinių dujų terminalų operatorių, kaip tai numatyta Direktyvos 2003/55/EB 7 ir 11 straipsniuose.
Toliau ji teigia, kad atsakovė sukūrė naujiems dalyviams teisinį netikrumą, nes sudarė įspūdį, kad sutartinė galimybė naudotis sistema yra alternatyva reglamentuojamai galimybei. Tačiau iš Direktyvos 2003/55/EB 18 straipsnio ir 25 straipsnio 2 dalies aiškiai matyti, kad reglamentuojama galimybė yra vienintelė trečiųjų asmenų naudojimosi sistema galimybė ir kad tik reguliavimo institucija galinustatyti arba patvirtinti bent jau įsigaliosiančių tarifų apskaičiavimo arba nustatymo metodus.
Galiausiai Komisija nurodo, kad netaikydama direktyvos naujiems dideliems gamtinių dujų įrenginiams, atsakovė neteisingai perkėlė direktyvos 22 straipsnio 3 dalies d punktą, susijusį su pareiga paskelbti sprendimą, ir tos pačios direktyvos 22 straipsnio 3 dalies d punktą, numatantį pareigą konsultuotis su kitomis valstybėmis narėmis arba kitomis reguliavimo institucijomis, kurioms svarbūs šių infrastruktūrų sujungimo atvejai. Be to, atsakovė savo nacionalinėje teisėje nenumatė pareigos nedelsiant pranešti Komisijai apie sprendimą dėl tokio nukrypimo bei pateikti kitą su juo susijusią informaciją, kaip tai numatyta direktyvos 22 straipsnio 4 dalyje.
(1) OL L 176, p. 57, 2004 m. Specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 230.
Full & Egal Universal Law Academy