7.2.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 32/15
2008 m. lapkričio 11 d. Claudia Gualtieri pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. rugsėjo 10 d. Pirmosios instancijos teismo (ketvirtoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-284/06 Gualtieri prieš Komisiją
(Byla C-485/08 P)
(2009/C 32/25)
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantė: Claudia Gualtieri, atstovaujama advokatų P. Gualtieri ir M. Gualtieri
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
Atmesti visus kitus prašymus, pareiškimus ir pagrindus.
—
Tinkamiau atlikti vertinimus ir priimti sprendimus.
—
Patvirtinti ieškinio pagrindus įvairiais nagrinėtais aspektais ir patenkinti jais pagrįstus reikalavimus, kurie bet kuriuo atveju čia išsamiai pakartoti.
—
Įtvirtinti teisės principus, kad santykiai tarp deleguotų nacionalinių ekspertų (DNE) ir Europos Bendrijų Komisijos yra sutartiniai darbo santykiai, panašūs į laikinai priimtų tarnautojų darbo santykius, ir kad atitinkamos DNE gaunamos išmokos prilygsta atlyginimui.
—
Pripažinti, kad pagal Bendrijos teisę už vienodą darbą turi būti vienodai atlyginama ir kad, bet kuriuo atveju, kitokių išmokų nei vienišiems arba faktiškai kartu gyvenantiems asmenims mokėjimas susituokusiems asmenims yra teisėtos šeimos nariams žalinga diskriminacija.
—
Nepatenkinus pirmesnio reikalavimo, pripažinti, kad ieškovė turi teisę gauti visas sprendimo dėl DNE 17 straipsnyje numatytas išmokas nuo faktinės separacijos pradžios arba nuo susitarimo dėl ištuokos pateikimo Tribunal de Bruxelles dienos.
—
Atitinkamai visiškai arba iš dalies panaikinti skundžiamą 2008 m. rugsėjo 10 d. Europos Bendrijų pirmosios instancijos teismo sprendimą, paskelbtą kitą dieną, ir visiškai arba iš dalies patenkinti pirmojoje instancijoje ir apeliacinėje instancijoje pateiktus reikalavimus arba grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui, kad šis, esant reikalui, priimtų sprendimą iš esmės.
—
Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi pirmojoje ir apeliacinėje instancijose išlaidas arba bylinėjimosi pirmojoje instancijoje išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirmiausia, neginčijama, kad pagal visas DNE statusą reglamentuojančias teisės nuostatas ryšys su kilmės administracija yra suspenduojamas delegavimo laikotarpiu, o nacionalinis ekspertas šiam laikotarpiui yra visiškai integruojamas į Komisijos organizaciją, kad būtent jos naudai vykdytų savo funkcijas, taigi aiškiai būdamas panašioje (tiksliau — tokioje pačioje) teisinėje padėtyje, kaip (bent jau laikinai priimti) tarnautojai, kurie darbo sąlygų ir atlyginimo aspektais prilygsta pareigūnams.
Dėl šios priežasties ir remiantis EB 141 straipsnio 2 dalies (iš kurių matyti, kad sąvoka užmokestis apima ir bet kokį kitą atlygį grynaisiais arba natūra, kurį darbuotojas tiesiogiai arba netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą), kuri yra viršesnė už Sprendimo dėl DNE 17 straipsnį, bei Europos Sąjungos pareigūnų ir kitų tarnautojų tarnybos nuostatų (62 straipsnio 3 dalis: „Atlyginimas apima bazinę algą, išmokas šeimai ir kitas išmokas“.) nuostatomis atitinkamos DNE gaunamos išmokos yra užmokestis kaip ir analogiškos išmokos, į kurias teisę turi pareigūnai ir kiti tarnautojai.
Todėl apeliantė tvirtina, kad Bendrijos ir kitoje teisėje egzistuoja bendrasis principas, kad už vienodą darbą reikia vienodai atlyginti, kaip tai matyti iš EŽTK 14 straipsnio, 2000 m. birželio 29 d. Direktyvos 2000/43/EB (1), 2000 m. lapkričio 27 d. Direktyvos 2000/78/EB (2), EB 3 straipsnio 2 dalies, 136 straipsnio, 137 straipsnio i punkto ir 141 straipsnio 1 dalies.
Tačiau pagal Pirmosios instancijos teismo išaiškinimą dviems tą patį darbą dirbantiems darbuotojams reikia mokėti skirtingą užmokestį, jei vieno iš jų sutuoktinis delegavimo dieną nuolat gyvena Briuselyje, o tai yra rimta diskriminacija, žalinga teisėtos šeimos nariams, nepaisant didelės apsaugos, kuri šiam institutui užtikrinama pagal nacionalinę ir tarptautinę teisę bei turint mintyje įvairių valstybių narių teisės aktų, Tarnybos nuostatų (VII priedo 1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies c punktas) ir Europos žmogaus teisių teismo praktikos tendencijas jai prilyginti faktinį gyvenimą kartu.
Be to, visos išmokos turi būti sumokėtos bent jau nuo dienos, kurią nutrūko gyvenimas kartu, nes teisės nuostatose nenurodoma, kad tariamai būtina remtis santykių pradžioje esančia situacija, neatsižvelgiant į vėlesnius pasikeitimus.
Dėl Sprendimo dėl DNE 20 straipsnio neteisėtumo, apeliantė, remdamasi EB 241 straipsniu, tvirtina, kad fakto ir teisės motyvai, kurias šis pagrindas pagrįstas, buvo taip išsamiai ir lengvai suprantamai išdėstyti, kad atsakovė nepateikė jokio prieštaravimo, ir kad minėtas 241 straipsnis buvo nurodytas aiškiai siekiant sprendimo nagrinėjamais klausimais, net esant ginčytinai prielaidai, kad ieškinys pavėluotas.
Be to, apeliantė atsisakė teisinio pagrindo, susijusio su teisėtų lūkesčių principo pažeidimu, ir paprašė pakeisti sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios pagal Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 87 ir 88 straipsnius turėjo būti visiškai padengtos. Galiausiai ji tvirtina, kad aplinkybė, jog Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo ginčą ir priėmė sprendimą dėl esmės, neabejotinai reiškia, kad ieškinys priimtinas, ir kad nebegalima kelti šio klausimo.
Todėl apeliantė prašo Teisingumo Teismo, įtvirtinus teisės principus, kad DNE ir Komisijos santykiai yra darbas pagal sutartį, panašus į laikinai priimto personalo darbą, ir kad atitinkamos DNE gaunamos išmokos yra užmokestis, pripažinti, kad pagal Bendrijos teisę už vienodą darbą turi būti vienodai atlyginama ir kad, bet kuriuo atveju, mokamos kitokių išmokų nei vienišiems arba faktiškai kartu gyvenantiems asmenims mokėjimas susituokusiems asmenims reiškia teisinės šeimos nariams žalingą diskriminaciją, arba, nepatenkinus pirmesnio reikalavimo, pripažinti, kad ieškovė turi teisę gauti visas sprendimo dėl DNE 17 straipsnyje numatytas išmokas nuo faktinės separacijos pradžios arba nuo susitarimo dėl ištuokos pateikimo Tribunal de Bruxelles dienos.
(1) 2000 m. birželio 29 d. Tarybos direktyva 2000/43/EB įgyvendinanti vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės (OL L 180, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 20 sk., 1 t., p. 23).
(2) 2000 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 2000/78/EB nustatanti vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendruosius pagrindus (OL L 303, 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 5 sk., 4 t., p. 79).
Full & Egal Universal Law Academy