7.3.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 55/10
2008 m. gruodžio 12 d.Agrar-Invest-Tatschl GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji kolegija) priimto sprendimo byloje Agrar-Invest-Tatschl GmbH prieš Europos Bendrijų Komisiją, T-51/07
(Byla C-552/08 P)
(2009/C 55/16)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Agrar-Invest-Tatschl GmbH, atstovaujama advokatų U. Schrömbges ir O. Wenzlaff
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti skundžiamą 2008 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Agrar-Invest-Tatschl GmbH prieš Europos Bendrijų Komisiją, T-51/07.
—
Patenkinti pirmąjį 2007 m. vasario 22 d. ieškinio, išnagrinėto Pirmosios instancijos teismo byloje T-51/07, prašymą ir panaikinti 2006 m. gruodžio 4 d. Europos Komisijos sprendimo C(2006) 5789, galutinis, (REC 05/05), 1 straipsnio 2 ir 3 dalis.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šis apeliacinis skundas pateiktas dėl Pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas apeliantės ieškinys dėl 2006 m. gruodžio 4 d. Komisijos sprendimo C(2006) 5789 dėl apeliantės mokėtinų muitų už cukraus importą iš Kroatijos įtraukimo į apskaitą a posteriori.
Pirmosios instancijos teismas pagrindė apeliantės ieškinio atmetimą tuo, jog nebuvo įvykdyta sąžiningumo sąlyga, esanti viena iš keturių kartu taikomų sąlygų atsisakymui įtraukti importo muitus į apskaitą a posteriori. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau — Muitinės kodeksas), 220 straipsnio 2 dalies b punkto penktąją pastraipą apmokestinamasis asmuo negali remtis savo sąžiningumu, jei, kaip šiuo atveju, Komisija Oficialiajame leidinyje paskelbia pranešimą importuotojams, kuriame išreiškiamos pagrįstos abejonės dėl tinkamo preferencinių susitarimų taikymo šalyje, kuriai taikomas preferencinis režimas. Jo teigimu, nėra reikšminga ir tai, kad, atsižvelgiant į prekių judėjimo sertifikatų autentiškumo ir tikslumo patvirtinimą a posteriori, apeliantė elgėsi sąžiningai, nes ji bet kuriuo atveju nesielgė sąžiningai importuodama prekes.
Apeliantė grindžia savo skundą tuo, kad Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto penktąją pastraipą. Jos teigimu, Pirmosios instancijos teismo išaiškinimas grindžiamas klaidinga teisine prielaida, jam pripažinus, jog Oficialiajame leidinyje paskelbtas Komisijos pranešimas išreiškiant abejones dėl tinkamo preferencinių susitarimų taikymo šalyje, kuriai taikomas preferencinis režimas, eliminuoja sąžiningumo galimybę net ir tuo atveju, kai, kaip šioje byloje, paskelbus įspėjamuosius pranešimus su lengvatiniu režimu susiję sertifikatai buvo patikrinti ir buvo patvirtintas jų autentiškumas ir tikslumas.
Apeliantės nuomone, Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Muitinės kodekso 220 straipsnio 2 dalies b punkto penktojoje pastraipoje įtvirtintą įspėjimo poveikį riboja trečiosios valstybės muitinės institucijos sprendimų pripažinimo principas administracinio bendradarbiavimo sistemoje. Apeliantės teigimu, nagrinėjamoje Muitinės kodekso nuostatoje įtvirtinta teisinė nesąžiningumo prezumpcija, kuri gali būti paneigta, atlikus kontrolės procedūrą, kaip buvo nagrinėjamu atveju. Taigi apeliantės sąžiningumas buvo atkurtas a posteriori patvirtinus prekių judėjimo sertifikatų autentiškumą ir tikslumą, t. y. ji galėjo pasitikėti tuo, jog pagrįstos abejonės, kurių pagrindu buvo paskelbtas Komisijos įspėjimas, buvo pašalintos atlikus kontrolės procedūrą. Tokiu būdu ieškovės sąžiningumas grindžiamas ne tuo, jog Kroatijos muitinės tarnybos tinkamai išdavė aptariamus prekių judėjimo sertifikatus, o tuo, jog muitinės tarnybos tinkamai patikrino prekių judėjimo sertifikatus, Komisijos pranešime išreiškus abejones dėl jų tinkamo išdavimo.
Full & Egal Universal Law Academy