21.3.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 69/21
2008 m. gruodžio 18 d.SGL Carbon AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. spalio 8 d. priimto sprendimo byloje T-68/04 SGL Carbon AG prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-564/08 P)
(2009/C 69/38)
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: SGL Carbon AG, atstovaujama advokatų M. Klusmann ir K. Beckmann
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti 2008 m. spalio 8 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimą byloje T-68/04 (SGL Carbon AG prieš Komisiją);
—
atitinkamai sumažinti 2003 m. gruodžio 3 d. ginčijamo Komisijos sprendimo 2 straipsniu apeliantei skirtą baudą;
—
nepatenkinus šių reikalavimų, grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui, kad jis priimtų naują sprendimą;
—
priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šio apeliaciniu skundu skundžiamas Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas apeliantės ieškinys dėl 2003 m. gruodžio 3 d. Komisijos sprendimo 2004/420/EB, susijusio su karteliu anglies ir grafito produktų, skirtų naudoti elektriniuose ir mechaniniuose prietaisuose, rinkoje, panaikinimo.
Apeliacinį skundą apeliantė grindžia dviem pagrindais - Bendrijos teisės pažeidimu ir proceso pažeidimu.
Pirmuoju pagrindu apeliantė kritikuoja Pirmosios instancijos teismą dėl to, kad neatsižvelgęs į jos pirmojoje instancijoje pateiktą argumentą dėl netinkamo integruotos apyvartos įtraukimo nustatant rinkos dydį, kuriuo remiantis apskaičiuoti pradiniai baudų dydžiai, jis padarė teisės klaidą. Be to, ji nurodo, kad nustačius jos atžvilgiu teisiškai per didelį pradinį baudos dydį buvo pažeisti nediskriminavimo ir proporcingumo principai bei EB 253 straipsnis.
Antruoju pagrindu apeliantė nurodo vertinimo klaidą, padarytą jos atžvilgiu nustatant pradinį baudos dydį, kuri išeina už Pirmosios instancijos teismo kompetencijos ribų. Be to, taip Pirmosios instancijos teismas pažeidė nediskriminavimo ir proporcingumo principus. Jis nesilaikė savo teisminės praktikos ir pakenkė apeliantei, kiek tai susiję su klausimu dėl leistino baudų suvienodinimo atsižvelgiant į rinkos dydžio kategoriją. Kai ankstesniuose panašiuose sprendimuose Pirmosios instancijos teismas tinkamomis rinkos dalių kategorijomis arba „suskirstymu“ laikydavo 5 % ribą, šioje byloje jis rėmėsi 10 % dydžio rinkos kategorijomis, dėl to apeliantė atsidūrė blogoje padėtyje, nes pateko į įmonių kategorijos, kuriai ji buvo priskirta, apačią.
Full & Egal Universal Law Academy