7.3.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 55/15
2008 m. gruodžio 23 d.People's Mojahedin Organization of Iran pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. spalio 23 d. Pirmosios instancijos teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-256/07 People's Mojahedin Organization of Iran prieš Europos Sąjungos Tarybą
(Byla C-576/08 P)
(2009/C 55/24)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: People's Mojahedin Organization of Iran, atstovaujama advokato J.-P. Spitzer, QC D. Vaughan, baristerio M.-E. Demetriou
Kitos proceso šalys: Europos Sąjungos Taryba, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Europos Bendrijų Komisija, Nyderlandų Karalystė
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti Pirmosios instancijos teismo sprendimą ta dalimi, kuria šis teismas atmetė PMOI ieškinį dėl Tarybos sprendimo 2007/445/EB (1) panaikinimo kaip nepagrįstą;
—
Panaikinti Tarybos sprendimą 2007/445/EB ta dalimi, kuria jis susijęs su PMOI;
—
Nurodyti Tarybai padengti apeliantės bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė šioje instancijoje ir Sprendimo 2007/445/EB atžvilgiu Pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė teigia, kad byloje, susijusioje su pagrindinėmis teisėmis ir Bendrosios pozicijos 931/2001 1 straipsnio 4 dalies ir 1 straipsnio 6 dalies bei Reglamento Nr. 2580/2001 2 straipsnio 3 dalies taikymu, kiek tai susiję su Bendrijos priemone, kuria People's Mojahedin Organization of Iran paliekama uždraustų organizacijų sąraše, Pirmosios instancijos teismas:
1.
nustatydamas, ar Taryba padarė akivaizdžią vertinimo klaidą, visapusiškai neperžiūrėjo Sprendimo 2006/445/EB, kaip to reikalaujama pagal EB Sutartį;
2.
neatlikdamas visapusiškos peržiūros, pažeidė veiksmingos teisminės apsaugos principą;
3.
klydo padarydamas išvadą, kad Taryba nepadarė akivaizdžios vertinimo klaidos priimdama sprendimą. Taryba ir Pirmosios instancijos teismas turėjo visus faktus ir argumentus, kurie buvo pateikti nacionaliniam teismui ir privalėjo išsamiai išnagrinėti išteisinančius įrodymus;
4.
klydo pagal minėtos Bendrosios pozicijos 1 straipsnio 4 ir 6 dalis bei minėto Reglamento 2 straipsnio 3 dalį atmesdamas apeliantės argumentą, kad tik dabartinės teroristinės veiklos ar grėsmės gali pateisinti asmens ilgalaikį įtraukimą į tokį sąrašą;
5.
klydo padarydamas išvadą, kad Taryba pagrįstai galėjo neatsižvelgti į apeliantės pateiktus išteisinančius įrodymus remdamasis savo išvada dėl su pirmesnio apeliacinio skundo pagrindu susijusių klausimų;
6.
klydo atmesdamas apeliantės argumentą, kad Taryba nenurodė pakankamų motyvų dėl apeliantės pateiktų išteisinančių įrodymų, susijusių su veikomis nuo 2001 m., ir kad Taryba pakankamai nepagrindė apeliantės palikimo uždraustų organizacijų sąraše.
(1) 2007 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimas 2007/445/EB, įgyvendinantis Reglamentą (EB) Nr. 2580/2001 dėl specialių ribojančių priemonių, taikomų tam tikriems asmenims ir subjektams siekiant kovoti su terorizmu, ir panaikinantis Sprendimus 2006/379/EB ir 2006/1008/EB.
Full & Egal Universal Law Academy