2009 m. liepos 9 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) nutartis Wierer prieš Land Baden-Württemberg
(Byla C‑445/08)
„Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa – Vairuotojo pažymėjimas – Direktyva 91/439/EEB – Nacionalinio vairuotojo pažymėjimo atėmimas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio – Medicininės-psichologinės išvados, kuri reikalinga tam, kad būtų išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas priimančiojoje valstybėje narėje, nepateikimas – Kitoje valstybėje narėje išduotas vairuotojo pažymėjimas – Gyvenamosios vietos reikalavimo tikrinimas priimančiojoje valstybėje narėje – Galimybė remtis informacija, pateikta vairuotojo pažymėjimo savininko remiantis jam pagal priimančiosios valstybės narės nacionalinės teisės aktus taikoma bendradarbiavimo pareiga – Galimybė rinkti informaciją pažymėjimą išdavusioje valstybėje narėje“
Transportas – Kelių transportas – Vairuotojo pažymėjimas – Direktyva 91/439 (Tarybos direktyvos 91/439, iš dalies pakeistos Reglamentu Nr. 1882/2003, 1 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 2 bei 4 dalys) (žr. 59–63 punktus ir rezoliucinę dalį)
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą – Verwaltungsgerichtshof Baden-Württemberg – 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL L 237, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 1 t., p. 317) 9 straipsnio aiškinimas – Atsisakymas pripažinti vairuotojo pažymėjimą, kuris buvo išduotas kitoje valstybėje narėje nesilaikant gyvenamosios vietos reikalavimo – Priimančiosios valstybės narės galimybė tikrinant, ar vairuotojo pažymėjimo išdavimo momentu buvo laikytasi gyvenamosios vietos reikalavimo, remtis paties vairuotojo pažymėjimo savininko informacija, kurią jis pateikė vykstant administracinei procedūrai arba teismo procesui ir kurią pateikti jis privalėjo dėl jam nustatytos pareigos bendradarbiauti, arba prireikus rinkti informaciją išdavimo valstybėje narėje – Savininkas, iš kurio buvo atimtas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio ir kuris negalėjo pateikti medicininės-psichologinės išvados, reikalingos tam, kad būtų išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas jo gyvenamosios vietos valstybėje.
Rezoliucinė dalis
1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyvos 91/439/EEB dėl vairuotojo pažymėjimų, iš dalies pakeistos 2003 m. rugsėjo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003, 1 straipsnio 2 dalis, 7 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnio 2 bei 4 dalys turi būti aiškinamos kaip draudžiančios valstybei narei savo teritorijoje atsisakyti pripažinti teisę vairuoti, kurią suteikia vairuotojo pažymėjimas, kitos valstybė narės išduotas asmeniui, iš kurio anksčiau priimančiojoje valstybėje narėje dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio buvo atimtas pirma išduotas pažymėjimas, ir šis antrasis pažymėjimas buvo gautas pasibaigus visiems draudimo prašyti išduoti naują pažymėjimą laikotarpiams, jei paaiškėja, kad:
– remiantis paaiškinimais ir informacija, kuriuos šio pažymėjimo savininkas pateikė vykstant administracinei procedūrai arba teismo procesui vykdydamas jam pagal priimančiosios valstybės narės nacionalinės teisės aktus nustatytą bendradarbiavimo pareigą, šį pažymėjimą išdavusi valstybė narė nesilaikė gyvenamosios vietos reikalavimo,
arba
– informacija, gauta priimančiosios valstybės narės nacionalinėms valdžios institucijoms ir teismams atliekant tyrimą pažymėjimą išdavusioje valstybėje narėje, nėra neginčytina ir patvirtina, kad šiai valstybei išduodant vairuotojo pažymėjimą savininkas neturėjo įprastos gyvenamosios vietos šios valstybės teritorijoje.
Full & Egal Universal Law Academy