31.7.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 209/8
2010 m. birželio 3 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas byloje (Oberlandesgericht Nürnberg (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Coty Prestige Lancaster Group GmbH prieš Simex Trading AG
(Byla C-127/09) (1)
(Prekių ženklų teisė - Reglamentas (EB) Nr. 40/94 - 13 straipsnio 1 dalis - Direktyva 89/104/EEB - 7 straipsnio 1 dalis - Prekių ženklo savininko teisių pasibaigimas - Sąvoka „į rinką išleista prekė“ - Savininko sutikimas - Kvepalų buteliukai, vadinamieji „mėginiai“, kuriuos prekių ženklo savininkas leido naudoti įgaliotam platintojui, priklausančiam pasirinktinio platinimo tinklui)
2010/C 209/11
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Oberlandesgericht Nürnberg
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Coty Prestige Lancaster Group GmbH
Atsakovė: Simex Trading AG
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Oberlandesgericht Nürnberg — 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146) 13 straipsnio 1 dalies ir 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti (OL L 40, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 92) 7 straipsnio išaiškinimas — Prekių ženklo suteikiamų teisių pasibaigimas — Sąvokos „į rinką išleista prekė“ išaiškinimas — Kvepalų mėginiai, ant kurių pakuotės nurodyta, kad jie skirti reklaminiams tikslams, o ne pardavimui ir kuriais leista naudotis platintojams, su kuriais sudaryta sutartis, kol nebus susitarta kitaip ir neperduodant nuosavybės teisės
Rezoliucinė dalis
Tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo 13 straipsnio 1 dalis ir 1988 m. gruodžio 21 d. Pirmosios Tarybos direktyvos 89/104/EEB valstybių narių įstatymams, susijusiems su prekių ženklais, suderinti, iš dalies pakeistos 1992 m. gegužės 2 d. Europos ekonominės erdvės susitarimu, 7 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinamos taip, kad prekių ženklu suteikiamos teisės pasibaigia tik tada, kai, remiantis vertinimu, kurį turi atlikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, galima daryti išvadą, jog prekių ženklo savininkas aiškiai ar numanomai sutiko išleisti į rinką atitinkamai Europos bendrijoje arba Europos ekonominėje erdvėje prekes, į kurias suteikiamos teisės, kaip tvirtinama, pasibaigė.
Tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė pagrindinėje byloje, kai „kvepalų mėginiai“, neperduodant nuosavybės teisės ir draudžiant juos parduoti, tarpininkams, kuriuos su prekių ženklo savininku sieja sutartis, perduodami tam, kad jų klientai galėtų išbandyti prekės turinį, kai prekių ženklo savininkas gali bet kada atsiimti šią prekę ir kai jos pakuotė aiškiai skiriasi nuo kvepalų buteliukų, kuriuos prekių ženklo savininkas paprastai pateikia šiems tarpininkams, tai, kad šie mėginiai yra kvepalų buteliukai, ant kurių nurodyta „mėginys“ ir „neparduodama“, nesant bet kokių priešingą teiginį patvirtinančių įrodymų, kuriuos įvertinti turi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, draudžia numanomai pripažinti prekių ženklo savininko sutikimą išleisti juos į rinką.
(1) OL C 141, 2009 6 20.
Full & Egal Universal Law Academy