2.7.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 194/3
2011 m. gegužės 5 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymai priimti prejudicinį sprendimą) Hauptzollamt Koblenz (C-230/09), Hauptzollamt Oldenburg (C-231/09) prieš Kurt Etling, Thomas Etling (C-230/09), Hauptzollamt Oldenburg (C-231/09) prieš Theodor Aissen, Hermann Rohaan
(Sujungtos bylos C-230/09 ir C-231/09) (1)
(Žemės ūkis - Pieno ir pieno produktų sektorius - Reglamentas (EB) Nr. 1788/2003 - Mokestis pieno ir pieno produktų sektoriuje - Reglamentas (EB) Nr. 1782/2003 - Tiesioginės paramos schemos vykdant bendrą žemės ūkio politiką - Individualių referencinių kiekių perdavimas - Įtaka mokesčio apskaičiavimui - Įtaka priemokos už pieno produktus apskaičiavimui)
2011/C 194/03
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesfinanzhof
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovės: Hauptzollamt Koblenz (C-230/09), Hauptzollamt Oldenburg (C-231/09)
Atsakovai: Kurt Etling, Thomas Etling (C-230/09), Theodor Aissen, Hermann Rohaan (C-231/09)
dalyvaujant: Bundesministerium der Finanzen
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesfinanzhof — 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje (OL L 270, p. 123; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 391 ir klaidų ištaisymas OL L 110, 2008 4 22, p. 16) 5 straipsnio k punkto aiškinimas — Pieno referencinio kiekio grąžinimas per referencinio kiekio laikotarpį, einantį nutraukus žemės nuomos sutartį — Ar gali būti atsižvelgiama į ankstesnio nuomininko jau pristatytą kiekį per referencinį laikotarpį, nustatant nuomotojo referencinį kiekį?
Rezoliucinė dalis
1.
2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1788/2003, nustatančio mokestį pieno ir pieno produktų sektoriuje, iš dalies pakeisto 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2217/2004, 10 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad nepanaudotą nacionalinio referencinio kiekio, skirto pristatymams, dalį reikia perskirstyti proporcingai individualiems kiekvieno gamintojo, viršijusio turimą kiekį, referenciniams kiekiams, nustatytiems atitinkamo dvylikos mėnesių laikotarpio balandžio 1 d., arba pagal objektyvius kriterijus, kuriuos turi nustatyti valstybės narės. Pagal šioje nuostatoje vartojamą individualaus referencinio kiekio sąvoką negalima atsižvelgti į per šį laikotarpį perduotus referencinius kiekius.
2.
Nacionalinis teisės aktas, kuriuo įgyvendinama Reglamento Nr. 1788/2003, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2217/2004, 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė nustatyti objektyvius kriterijus, pagal kuriuos perskirstoma nepanaudota nacionalinio referencinio kiekio, skirto pristatymams, dalis, be kita ko, neturi pažeisti bendrųjų Sąjungos teisės principų ir bendros žemės ūkio politikos tikslų, konkrečiau kalbant, bendro pieno rinkos organizavimo tikslų.
3.
Dėl šių tikslų nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, priimti įgyvendinant šią teisę, kurie leidžia turimą kiekį viršijusiems gamintojams, jei jiems per atitinkamą dvylikos mėnesių laikotarpį pagal Reglamento Nr. 1788/2003, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2217/2004, nuostatas buvo perduotas individualus referencinis kiekis, už kurį ankstesnis šį kiekį turėjęs gamintojas pieną jau pagamino ir pristatė per tą patį laikotarpį, dalyvauti atliekant šį perskirstymą, įskaitant šio referencinio kiekio dalį ar jį visą. Tačiau valstybės narės turi užtikrinti, kad tokie teisės aktai būtų priimti taip, kad būtų draudžiami perdavimai, kurių, nepaisant šiame reglamente nustatytų formalių sąlygų laikymosi, vienintelis tikslas leisti kai kuriems turimą kiekį viršijusiems gamintojams gauti palankesnę poziciją perskirstant nepanaudotą nacionalinio referencinio kiekio, skirto pristatymams, dalį.
4.
2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001, iš dalies pakeisto 2005 m. sausio 26 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 118/2005, 95 straipsnio 1 dalyje numatyta sąvoka „valdoje esanti individuali referencinė kvota, už kurią skiriama priemoka“, kuri atitinka sąvoką „turimas referencinis kiekis“, apibrėžtą Reglamento Nr. 1788/2003, iš dalies pakeisto Reglamentu Nr. 2217/2004, 5 straipsnio k punkte, turi būti aiškinama taip, kad kai gamintojui per atitinkamą dvylikos mėnesių laikotarpį perduodamas referencinis kiekis, kuriuo jau pasinaudojo ankstesnis jo savininkas per tą patį laikotarpį, ši formuluotė neapima, kiek tai susiję su perėmėju, perduoto referencinio kiekio dalies, pagal kurią perdavėjas jau pristatė neapmokestintą pieną.
(1) OL C 220, 2009 9 12.
Full & Egal Universal Law Academy