29.10.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 319/3
2011 m. rugsėjo 15 d. Teisingumo Teismo (ketvirtoji kolegija) sprendimas (Bezirksgericht Linz (Austrija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) baudžiamojoje byloje prieš Jochen Dickinger, Franz Ömer
(Byla C-347/09) (1)
(Laisvė teikti paslaugas - Įsisteigimo laisvė - Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatyta kazino lošimų internetu organizavimo monopolija - Priimtinumo sąlygos - Ekspansinė verslo politika - Kitose valstybėse narėse vykdoma azartinių lošimų ūkio subjektų kontrolė - Monopolijos suteikimas pagal privatinę teisę įsteigtai bendrovei - Galimybė įgyti monopoliją, skirta tik nacionalinėje teritorijoje buveinę turinčioms kapitalo bendrovėms - Draudimas monopolijos turėtojui steigti filialą už įsisteigimo valstybės narės ribų)
2011/C 319/04
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bezirksgericht Linz
Šalys pagrindinėje baudžiamojoje byloje
Jochen Dickinger, Franz Ömer
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bezirksgericht Linz — EB 43 ir 49 straipsnių išaiškinimas — Nacionalinės teisės aktai, kuriais, numatant baudžiamąsias sankcijas, draudžiama organizuoti azartinius lošimus neturint kompetentingos valdžios institucijos išduotos koncesijos, tačiau suteikiama galimybė tokią daugiausiai 15 metų galiojančią koncesiją gauti nacionalinėje teritorijoje įsteigtoms ir užsienyje dukterinių įmonių neturinčioms kapitalo bendrovėms.
Rezoliucinė dalis
1.
Pagal Sąjungos teisę, ypač EB 49 straipsnį, draudžiama nustatyti baudžiamąsias sankcijas už azartinių lošimų organizavimo monopolijos, kaip antai komercinių kazino lošimų organizavimo internetu monopolija, numatyta pagrindinėje byloje nagrinėjamuose nacionalinės teisės aktuose, pažeidimą, jei tokie teisės aktai neatitinka Sąjungos teisės nuostatų.
2.
EB 49 straipsnis aiškintinas taip, kad jis taikomas azartinių lošimų paslaugoms, kuriomis paskirties valstybės narės teritorijoje internetu prekiauja kitoje valstybėje narėje įsteigtas subjektas, nepaisant to, kad šis subjektas:
a)
paskirties valstybėje narėje įdiegė tam tikrą informacinių technologijų infrastruktūrą, kaip antai serveris ir
b)
naudojasi paskirties valstybėje narėje įsteigto paslaugų teikėjo informacinių technologijų paslaugomis tam, kad teiktų savo paslaugas vartotojams, kurie taip pat įsikūrę šioje valstybėje narėje.
3.
EB 49 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad:
a)
valstybė narė, siekianti užtikrinti ypač aukštą vartotojų apsaugos lygį azartinių lošimų sektoriuje, gali pagrįstai manyti, kad vien monopolijos suteikimas vieninteliam valdžios institucijų griežtai kontroliuojamam subjektui gali leisti joms pakankamai veiksmingai suvaldyti su šiuo sektoriumi susijusį nusikalstamumą ir siekti skatinimo pernelyg išlaidauti lošiant prevencijos bei kovos su priklausomybe nuo lošimų tikslų;
b)
tam, kad būtų suderinami su tikslu kovoti su nusikalstamumu ir su tikslu sumažinti galimybes lošti, nacionalinės teisės aktai, kuriais sukuriama azartinių lošimų monopolija, leidžianti monopolijos turėtojui vykdyti ekspansinę politiką, turi:
—
būti grindžiami išvada, kad su lošimais susijusi nusikalstama veikla ir sukčiavimas, taip pat priklausomybė nuo lošimų atitinkamos valstybės narės teritorijoje yra problema, kurią galėtų išspręsti licencijuotos ir reglamentuotos veiklos praplėtimas, ir
—
leisti vykdyti tik saikingą reklamos veiklą, griežtai apribotą tuo, kas būtina, norint nukreipti vartotojus rinktis kontroliuojamus lošimo tinklus;
c)
aplinkybė, kad viena valstybė narė pasirinko kitokią apsaugos sistemą nei kita valstybė narė, negali turėti poveikio atitinkamu klausimu priimtų nuostatų būtinumo ir proporcingumo vertinimui, nes šios nuostatos turi būti vertinamos atsižvelgiant tik į atitinkamos valstybės narės kompetentingų institucijų siekiamus tikslus ir jų siekiamą užtikrinti apsaugos lygį.
(1) OL C 282, 2009 11 21.
Full & Egal Universal Law Academy