4.2.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 32/4
2011 m. gruodžio 1 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija kolegija) sprendimas byloje (Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen (Belgija), Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) (Jungtinė Karalystė) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Koninklijke Philips Electronics NV prieš Lucheng Meijing Industrial Company Ltd, Far East Sourcing Ltd, Röhlig Hong Kong Ltd, Röhlig Belgium NV (C-446/09), Nokia Corporation prieš Her Majesty’s Commissioners of Revenue and Customs (C-495/09)
(Sujungtos bylos C-446/09 ir C-495/09) (1)
(Bendra prekybos politika - Kova prieš suklastotų ir piratinių prekių įvežimą į Sąjungą - Reglamentai Nr. 3295/94 ir Nr. 1383/2003 - Prekių iš trečiųjų valstybių, kurios yra Sąjungoje intelektinės nuosavybės teisėmis saugomų produktų imitacijos ar kopijos, muitinis sandėliavimas ir išorinis tranzitas - Valstybių narių institucijų priežiūros priemonės - Sąlygos)
2012/C 32/07
Proceso kalba: olandų ir anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen, Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division)
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovės: Koninklijke Philips Electronics NV (C-446/09), Nokia Corporation (C-495/09)
Atsakovės: Lucheng Meijing Industrial Company Ltd, Far East Sourcing Ltd, Röhlig Hong Kong Ltd, Röhlig Belgium NV (C-446/09), Her Majesty’s Commissioners of Revenue and Customs (C-495/09)
dalyvaujant International Trademark Association
Dalykas
(C-446/09)
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Rechtbank van eerste aanleg te Antwerpen — 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 3295/94, nustatantis priemones, skirtas uždrausti suklastotas ir piratines prekes išleisti į laisvą apyvartą, jas eksportuoti, reeksportuoti ar taikyti sąlyginio neapmokestinimo procedūrą (OL L 341, p. 8; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 5 t., p. 318) 6 straipsnio 2 dalies b punkto išaiškinimas — Išleidimas į laisvą apyvartą ir sąlyginio neapmokestinimo procedūros taikymas — Taikytina teisė — Prekės, kurių kilmės šalis yra trečioji valstybė — Savininko intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas
(C-495/09)
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Court of Appeal (England & Wales) (Civil Division) — 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises (OL L 196, p. 7; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 13 t., p. 469) 2 straipsnio 1 dalies a punkto išaiškinimas — Sąvoka „suklastotos prekės“ — Bendrijos prekių ženklu pažymėtos prekės, pervežamos iš trečiosios šalies, kurioje jos pagamintos, ir skirtos kitos trečiosios šalies rinkai — Mobilieji telefonai „Nokia“
Rezoliucinė dalis
1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 3295/94, nustatantis priemones dėl tam tikras intelektinės nuosavybės teises pažeidžiančių prekių įvežimo į Bendriją ir eksporto bei reeksporto iš Bendrijos, iš dalies pakeistas 1999 m. sausio 25 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 241/1999, ir 2003 m. liepos 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 dėl muitinės veiksmų, atliekamų su prekėmis, kurios, kaip įtariama, pagamintos pažeidžiant tam tikras intelektinės nuosavybės teises, ir priemonių, kurių turi būti imamasi prekių atžvilgiu nustačius, kad jos pagamintos pažeidžiant tokias teises, turi būti aiškinami taip:
—
prekės iš trečiosios valstybės, kurios yra Europos Sąjungoje teise į prekių ženklą saugomo produkto imitacija arba Sąjungoje autorių teise, gretutine teise ar dizainu saugomo produkto kopija, negali būti laikomos „suklastotomis prekėmis“ arba „piratinėmis prekėmis“, kaip jos suprantamos pagal šiuos reglamentus, remiantis vien tuo, kad jos įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją joms taikant sąlyginio neapmokestinimo procedūrą,
—
tačiau šiomis prekėmis gali būti pažeista ši teisė ir dėl to jos gali būti laikomos „suklastotomis prekėmis“ arba „piratinėmis prekėmis“, jei įrodoma, kad jos skirtos būti parduotos Sąjungoje, o toks įrodymas laikomas pateiktu, be kita ko, kai paaiškėja, jog šių prekių parduota klientui Sąjungoje, pasiūlyta jų pirkti arba jos reklamuojamos vartotojams Sąjungoje, arba kai iš su nagrinėjamomis prekėmis susijusių dokumentų ar korespondencijos matyti, kad ketinama šias prekes nukreipti į vartotojus Sąjungoje,
—
tam, kad institucija, kompetentinga spręsti bylą iš esmės, galėtų naudingai išnagrinėti, ar yra toks įrodymas ir kiti nurodyto intelektinės nuosavybės teisės pažeidimo požymiai, muitinė, kuriai pateiktas prašymas taikyti muitinės priežiūros priemones, privalo nuo tada, kai gauna informacijos, kuria remiantis galima įtarti esant šį pažeidimą, neišleisti šių prekių ar jas sulaikyti, ir
—
tokia informacija, be kita ko, gali būti tai, kad nebuvo deklaruota prekių paskirties vieta, kai pagal prašomą taikyti sąlyginio neapmokestinimo procedūrą reikalaujama ją deklaruoti, nėra tikslios ar patikimos informacijos apie prekių gamintojo ar siuntėjo tapatybę ar adresą, trūksta bendradarbiavimo su muitine arba buvo atskleisti su nagrinėjamomis prekėmis susiję dokumentai ar korespondencija, leidžianti manyti, kad jos gali būti nukreiptos į vartotojus Europos Sąjungoje.
(1) OL C 24, 2010 1 30.
OL C 37, 2010 2 13
Full & Egal Universal Law Academy