30.4.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 130/6
2011 m. kovo 10 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Finanzamt Burgdorf (C-497/09), CinemaxX Entertainment GmbH & Co. KG, buvusi — Hans-Joachim Flebbe Filmtheater GmbH & Co. KG (C-499/09), Lothar Lohmeyer (C-501/09), Fleischerei Nier GmbH & Co. KG (C-502/09) prieš Manfred Bog (C-497/09), Finanzamt Hamburg-Barmbek-Uhlenhorst (C-499/09), Finanzamt Minden (C-501/09), Finanzamt Detmold (C-502/09)
(Sujungtos bylos C-497/09, C-499/09, C-501/09 ir C-502/09) (1)
(Apmokestinimas - PVM - Šeštoji direktyva 77/388/EEB - 5 ir 6 straipsniai - Komercinės veiklos kvalifikavimas kaip „prekių tiekimo“ arba „paslaugų teikimo“ - Valgio ir maisto, paruoštų suvartoti iš karto, tiekimas iš mobiliųjų barų arba prekybinių vagonėlių - Kukurūzų spragėsių, kukurūzų traškučių „tortilla“ (nachos), paruoštų suvartoti iš karto, tiekimas kino teatruose - Įmonė, teikianti maitinimo paslaugas į namus - H priedo 1 kategorija - Sąvokos „maisto produktai“ aiškinimas)
2011/C 130/10
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesfinanzhof
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Finanzamt Burgdorf (C-497/09), CinemaxX Entertainment GmbH & Co. KG, buvusi — Hans-Joachim Flebbe Filmtheater GmbH & Co. KG (C-499/09), Lothar Lohmeyer (C-501/09), Fleischerei Nier GmbH & Co. KG (C-502/09)
Atsakovai: Manfred Bog (C-497/09), Finanzamt Hamburg-Barmbek-Uhlenhorst (C-499/09), Finanzamt Minden (C-501/09), Finanzamt Detmold (C-502/09)
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesfinanzhof — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) — 5 straipsnio, o taip minėtos direktyvos H priede nustatytos „maisto produktai“ sąvokos išaiškinimas — Atitinkamos komercinės veiklos sulyginimas su „prekių tiekimu“ arba „paslaugų teikimu“ — Prekyba iš užkandžių gamybos vagonėlio paruoštais iš karto suvartoti valgiais (dešrelėmis, kepintomis bulvytėmis ir t. t.)
Rezoliucinė dalis
1.
1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas, iš dalies pakeistos 1992 m. gruodžio 14 d. Tarybos direktyva 92/111/EEB, 5 ir 6 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad:
—
šviežiai paruoštų ir skirtų suvartoti iš karto valgių ir maisto pateikimas iš mobiliųjų barų, prekybinių vagonėlių arba kino teatrų yra prekių tiekimas, kaip tai suprantama pagal minėtą 5 straipsnį, kai visą sandorį įvertinus kokybiškai nustatoma, kad paslaugų teikimo elementai prieš patiekiant maistą ir jį tiekiant nėra dominuojantys,
—
išskyrus atvejus, kai tiekėjas, tiekiantis maistą ir gėrimus į namus, tik patiekia standartinius valgius be jokio kito papildomos paslaugos elemento arba kai kitos konkrečios aplinkybės rodo, kad valgių tiekimas yra dominuojantis sandorio elementas, maisto ir gėrimų tiekėjo veikla yra paslaugų teikimas, kaip tai suprantama pagal 6 straipsnį.
2.
Prekių tiekimo atveju sąvoka „maisto produktai“, numatyta Šeštosios direktyvos 77/388/EEB, iš dalies pakeistos Direktyva 92/111/EEB, H priedo 1 kategorijoje, turi būti aiškinama taip, kad ji apima ne tik maisto produktus, „skirtus išsinešti“, kaip tai būdinga prekybai maisto produktais, bet ir valgį ar maistą, kurie — skrudinant, kepant ar kitu būdu — buvo paruošti iš karto suvartoti.
(1) OL C 63, 2010 3 13.
Full & Egal Universal Law Academy