EUR-Lex -  62009CC0241 - LT

GENERALINĖS ADVOKATĖS

VERICA TRSTENJAK IŠVADA,

pateikta 2010 m. rugsėjo 28 d.(1)

Byla C‑241/09

Fluxys SA

prieš

Commission de régulation de l’électricité et du gaz (CREG)

(Cour d’appel de Bruxelles (Belgija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)

„Energetikos politika – Gamtinių dujų vidaus rinka – Direktyva 2003/55/EB – Reglamentas (EB) Nr. 1775/2005 – Anksčiau sudarytų sutarčių išimtis – „Nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis gamtinių dujų perdavimo sistemomis“ principas – Nacionalinis įstatymas, kuriuo įtvirtinami du atskiri tarifų režimai: vienas – perdavimo veiklai, kitas – tranzito veiklai – Panašios situacijos – Svarbūs kriterijai, kuriais galima pateisinti skirtingą vertinimą – Perdavimo ir tranzito atskyrimu pagrįstas apibendrinimas“

I –    Įžanga

1.        Šiuo pagal EB 234 straipsnį(2) pateiktu prašymu priimti prejudicinį sprendimą Cour d’appel de Bruxelles (Briuselio apeliacinis teismas) (Belgija) klausia, ar nacionalinės teisės aktas, kuriuo reglamentuojant gamtinių dujų perdavimo tarifus nustatomi du atskiri tarifų režimai: vienas – Belgijoje paskirstomoms arba į ją tiekiamoms dujoms (toliau – perdavimas), kitas – gamtinėms dujoms, skirtoms ne Belgijai (toliau – tranzitas), prieštarauja 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB(3), ir 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų(4) nuostatoms.

II – Teisinis pagrindas

A –    Bendrijos teisė(5)

2.        1991 m. gegužės 31 d. Tarybos direktyva 91/296/EEB dėl gamtinių dujų tranzito dujotakių tinklais(6) buvo siekiama paskatinti prekybą gamtinėmis dujomis Europos šalių aukšto slėgio dujotakių tinklais. Joje buvo numatytas „privalomas“ gamtinių dujų „tranzitas“ dujotakių tinklais. Direktyvos 91/296 2 straipsnio 1 dalyje tranzitas apibrėžiamas taip:

„Nepažeidžiant jokių tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių sudarytų specialių susitarimų, šioje direktyvoje kiekvienas sandoris dėl gamtinių dujų transporto [transportavimo] laikomas gamtinių dujų tranzitu tarp tinklų esant tokioms sąlygoms:

a)      gamtinių dujų perdavimą vykdo ūkio subjektas ar subjektai, toje valstybėje narėje atsakingi už aukšto slėgio dujotakių tinklus, išskyrus valstybės narės teritorijoje esančius paskirstymo tinklus, kurie turi įtakos veiksmingam Europos jungtinių aukšto slėgio dujotakių tinklų funkcionavimui;

b)      pirminis arba galutinės paskirties tinklas yra Bendrijos teritorijoje;

c)      minėtasis transportas kerta [transportuojant kertama] bent vieną [viena] Bendrijos vidaus sieną [siena].“

3.        1998 m. birželio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/30/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių(7) buvo reglamentuojamos gamtinių dujų sektoriaus veiklos organizavimo ir vykdymo, patekimo į rinką, tinklų eksploatavimo taisyklės, taip pat kriterijai ir tvarka, taikyti suteikiant leidimus transportuoti, paskirstyti, tiekti ir laikyti gamtines dujas. Joje buvo numatyta reguliuoti, be kita ko, naudojimąsi transportavimo infrastruktūromis.

4.        Direktyvoje 2003/55 numatytos gamtinių dujų vidaus rinkos bendrosios taisyklės, kurios ratione temporis taikomos pagrindinei bylai. Šios direktyvos 2, 6–8, 16, 22 ir 31 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„2)      [Direktyvos 98/30] taikymo patirtis parodė naudą, kurią gali teikti dujų vidaus rinka, atsižvelgiant į efektyvumo padidėjimą, kainų sumažėjimą, aukštesnius aptarnavimo standartus ir konkurencingumo padidėjimą. Tačiau išliko didelių trūkumų ir galimybių gerinti rinkos funkcionavimą, ypač reikia priimti nuostatų, užtikrinančių vienodas sąlygas bei mažinančių dominavimo rinkoje ir grobuoniško elgesio riziką, taip pat užtikrinančių nediskriminacinius perdavimo ir skirstymo tarifus, kai teisė naudotis tinklu suteikiama, taikant tarifus, paskelbtus iki jų įsigaliojimo, bei užtikrinančių smulkių ir pažeidžiamų vartotojų teisių apsaugą.

6)      Pagrindinės kliūtys, trukdančios sukurti visiškai veikiančią ir konkurencingą vidaus rinką, be kitų dalykų, yra klausimai, susiję su teise naudotis tinklu, teise naudotis talpyklomis, tarifų nustatymo klausimai, sistemų sąveika ir valstybių narių rinkų atvirumo laipsnių skirtumai.

7)      Kad veiktų konkurencija, teisė naudotis tinklu turi būti nediskriminacinė, skaidri, jos kaina turi būti nustatyta teisingai [teisė naudotis tinklu turi būti suteikiama nediskriminuojant, skaidriai ir už teisingą kainą].

8)      Siekiant baigti kurti dujų vidaus rinką, labai svarbu užtikrinti nediskriminacinį teisių naudotis perdavimo ir paskirstymo sistemų valdytojų tinklu teikimą [labai svarbu nediskriminuojant teikti teisę naudotis transportavimo ir parskirstymo sistemos operatorių tinklu]. Perdavimo ar paskirstymo sistemos operatorius gali būti sudarytas iš vienos ar kelių įmonių.

16)      Nacionalinėms reguliavimo institucijoms turi būti suteikta teisė nustatyti ar patvirtinti tarifus arba bent metodikas, kuriomis remiantis skaičiuojami tarifai, atsižvelgiant į perdavimo sistemos operatoriaus ar paskirstymo sistemos operatoriaus (-ių) ar [suskystintų gamtinių dujų (SGD)] sistemos operatoriaus pasiūlymą, arba į pasiūlymą, kurį suderino šis (šie) operatorius (-iai) ir tinklo vartotojai. Atlikdamos šį uždavinį, nacionalinės reguliavimo institucijos turi užtikrinti, kad perdavimo ir paskirstymo tarifai būtų nediskriminaciniai ir atspindintys išlaidas, ir turi atsižvelgti į ilgalaikes, ribines tinklo išlaidas, nepriklausomas nuo reguliavimo priemonių vartojimo pusėje [ir jais būtų atsižvelgta į ribines tinklo sąnaudas, kurių per ilgą laikotarpį buvo išvengta dėl paklausos reguliavimo priemonių].

22)      Reikia imtis papildomų priemonių, siekiant užtikrinti, kad naudojimosi transportavimu tarifai būtų skaidrūs ir nediskriminaciniai. Šie tarifai visiems vartotojams turi būti taikomi nediskriminaciniu pagrindu. Kai saugyklos įrenginių, dujų laikymo vamzdyne [laikino dujų laikymo] ar papildomų paslaugų rinka yra pakankamai konkurencinga, teisė naudotis turi būti suteikiama remiantis skaidriais ir nediskriminaciniais rinkos pagrindu veikiančiais mechanizmais.

31)      Atsižvelgiant į patirtį, sukauptą taikant Direktyvą 91/296 , reikia imtis priemonių, užtikrinančių vienodus ir nediskriminuojančius teisės naudotis perdavimo sistema režimus, įskaitant dujų srautus tarp valstybių narių. Siekiant užtikrinti vienodą teisės naudotis dujų tinklais traktavimą [vienodas naudojimosi dujų tinklais sąlygas], taip pat tranzito atveju, tą direktyvą reikia panaikinti, nepažeidžiant pagal ją sudarytų sutarčių tęstinumo. Direktyvos 91/296 panaikinimas neturi užkirsti kelio ateityje sudaryti ilgalaikes sutartis.“

5.        Direktyvos 2003/55 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta:

„Šia direktyva nustatomos gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, tiekimo ir laikymo bendros taisyklės. Joje nustatomos taisyklės, reglamentuojančios gamtinių dujų sektoriaus organizavimą ir funkcionavimą, įėjimą į rinką, kriterijus ir tvarką, pagal kurią suteikiami leidimai perduoti, paskirstyti, tiekti ir laikyti gamtines dujas bei eksploatuoti sistemas.“

6.        Pagal šios direktyvos 2 straipsnio 3 punktą „perdavimas“ – tai gamtinių dujų transportavimas didelio slėgio vamzdynais, išskyrus gavybos proceso vamzdynus, siekiant pristatyti jas vartotojui, išskyrus tiekimą“.

7.        Direktyvos 2003/55 3 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta:

„3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių, siekdamos apsaugoti galutinius vartotojus bei užtikrinti aukštą vartotojų apsaugos laipsnį, ypač siekdamos, kad būtų taikomos adekvačios pažeidžiamų vartotojų apsaugos priemonės, įskaitant atitinkamas priemones, padedančias jiems apsisaugoti nuo atjungimo [nuo dujų tiekimo sutrikimų]. Atsižvelgdamos į tai, jos gali imtis atitinkamų priemonių, gindamos atokiuose regionuose esančius vartotojus, prisijungusius prie dujų sistemos. Valstybės narės gali paskirti tiekėją, blogiausiu atveju aprūpinantį dujomis prie tinklo prisijungusius vartotojus. Jos užtikrina aukštą vartotojų apsaugos laipsnį, ypač atsižvelgiant į bendrųjų sutarties nuostatų ir sąlygų, bendros informacijos teikimo ir ginčų sprendimo mechanizmų skaidrumą. Valstybės narės užtikrina, kad laisvieji vartotojai galėtų veiksmingai pasirinkti kitą tiekėją. Tarp priemonių, taikomų bent buitiniams vartotojams, turi būti nustatytosios A priede.

4.      Valstybės narės įgyvendina atitinkamas priemones, kuriomis siekiama įgyvendinti socialinės ir ekonominės sanglaudos tikslus, užtikrinti aplinkos apsaugą, tam tikrais atvejais įskaitant kovos su klimato pasikeitimu priemones, ir saugų tiekimą. Viena iš šių priemonių gali būti atitinkamų ekonominių paskatų taikymas, tam tikrais atvejais panaudojant visas esamas nacionalines ir Bendrijos priemones būtinosios tinklo infrastruktūros, įskaitant tarpusavio sujungimo pajėgumus, priežiūrai ir statybai.“

8.        Pagal minėtos direktyvos 18 straipsnį:

„1.      Valstybės narės užtikrina, kad būtų nustatyta paskelbtais tarifais pagrįsta sistema, suteikianti trečiosioms šalims teisę naudotis perdavimo ir paskirstymo sistema ir SGD įrenginiais, taikoma visiems laisviesiems vartotojams, įskaitant tiekimo įmones, ir kad ši sistema būtų taikoma objektyviai, nediskriminuojant sistemos naudotojų. Valstybės narės užtikrina, kad šiuos tarifus arba jų nustatymo metodiką iki jų įsigaliojimo patvirtintų 25 straipsnio 1 dalyje minėta reguliavimo institucija, ir kad šie tarifai (jei patvirtinamos vien tik metodikos – šios metodikos) būtų viešai paskelbti iki jų įsigaliojimo.

2.      Jei tai būtina jų funkcijų, įskaitant susijusiųjų su tarpvalstybiniu perdavimu, įgyvendinimui, perdavimo sistemos operatoriai turi teisę naudotis kitų perdavimo sistemos operatorių tinklu.

3.      Šios direktyvos nuostatos nedraudžia sudaryti ilgalaikių sutarčių, jei jos neprieštarauja Bendrijos konkurencijos taisyklėms.“

9.        Direktyvos 2003/55 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

„Valstybės narės paskiria vieną ar kelias kompetentingas institucijas atlikti reguliavimo institucijų funkcijas. Šios valdžios institucijos turi būti visiškai nepriklausomos nuo dujų pramonės interesų. Taikant šio straipsnio nuostatas, jos turi būti atsakingos bent už nediskriminuojančio elgesio, veiksmingos konkurencijos ir veiksmingo rinkos funkcionavimo užtikrinimą,

“

10.      Pagal Direktyvos 2003/55 32 straipsnį:

„1.      Nuo 2004 m. liepos 1 d. panaikinama Direktyva 91/296 , nepažeidžiant pagal Direktyvos 91/296 3 straipsnio 1 dalies nuostatas sudarytų sutarčių, kurios lieka galioti ir yra įgyvendinamos pagal tos direktyvos nuostatas.

2.      Nuo 2004 m. liepos 1 d. panaikinama Direktyva 98/30 , nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų dėl tos direktyvos perkėlimo į nacionalinės teisės aktus ir taikymo terminų. Nuorodos į panaikintą direktyvą suprantamos kaip nuorodos į šią direktyvą ir aiškinamos atsižvelgiant į B priede pateiktą koreliacijos lentelę.“

11.      Reglamentu Nr. 1775/2005 reglamentuojamos teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo sistemomis sąlygos. Jo 1, 6 ir 7 konstatuojamosiose dalyse nustatyta:

„1)       Direktyva 2003/55 dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių daug prisidėjo prie dujų vidaus rinkos kūrimo. Šiuo metu būtina numatyti struktūrinius reglamentavimo pakeitimus likusioms vidaus rinkos sukūrimo, ypač prekybos dujomis, kliūtims pašalinti. Būtinos papildomos techninės taisyklės, visų pirma susijusios su trečiosios šalies teisės naudotis tinklu paslaugomis, pajėgumų paskirstymo mechanizmų principais ir perkrovos valdymo procedūromis bei skaidrumo reikalavimais.

6)      Būtina nurodyti kriterijus, kuriais remiantis būtų nustatomi teisės naudotis tinklu tarifai, siekiant užtikrinti, kad jie visapusiškai atitiktų nediskriminavimo principą ir gerai veikiančios vidaus rinkos reikmes, kad juose būtų deramai atsižvelgta į sistemos vientisumo būtinybę bei atspindėtos faktinės išlaidos tiek, kiek jos atitinka rentabilaus ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus išlaidas ir yra skaidrios, įskaitant atitinkamas įplaukas iš investicijų ir prireikus atsižvelgiant į reguliavimo institucijų atliekamą lyginamąją tarifų analizę.

7)      Apskaičiuojant teisės naudotis tinklu tarifus būtina atsižvelgti į patirtas faktines išlaidas tiek, kiek jos atitinka rentabilaus ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus išlaidas ir yra skaidrios, ir būtinybę numatyti tinkamas įplaukas iš investicijų bei paskatas naujai infrastruktūrai kurti. Šiuo atžvilgiu, ypač jei egzistuoja veiksminga vamzdynų tarpusavio konkurencija, būtina atsižvelgti į reguliavimo institucijų atliekamą lyginamąją tarifų analizę.“

12.      Reglamento Nr. 1775/2005 1 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas jo tikslas:

„Šio reglamento tikslas – nustatyti nediskriminuojančias taisykles, reglamentuojančias teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo sistemomis sąlygas, atsižvelgiant į nacionalinių ir regioninių rinkų savitumą siekiant užtikrinti tinkamą dujų vidaus rinkos veikimą.

Šis tikslas apima suderintų principų, reglamentuojančių tarifus arba jų apskaičiavimo metodikas ir teisę naudotis tinklu, bei trečiosios šalies teisės naudotis tinklu paslaugų nustatymą, taip pat pajėgumų paskirstymo ir perkrovos valdymo suderintų principų nustatymą, skaidrumo reikalavimų nustatymą, subalansavimo taisykles ir mokesčius už disbalansą bei prekybos pajėgumais palengvinimą.“

13.      Pagal minėto reglamento 2 straipsnį „perdavimas“ – tai gamtinių dujų transportavimas tinklu, kurį daugiausia sudaro didelio slėgio vamzdynai, išskyrus gavybos proceso vamzdynų tinklą ir didelio slėgio vamzdynų dalį, pagrindinai naudojamą gamtinių dujų vietiniam paskirstymui, siekiant pristatyti jas vartotojams, išskyrus tiekimą.“

14.      Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnis susijęs su naudojimosi sistemomis tarifais. Pagal šį straipsnį:

„1.      Perdavimo sistemų operatorių taikomi ir pagal Direktyvos 2003/55 25 straipsnio 2 dalį reguliavimo institucijų patvirtinti tarifai arba jų apskaičiavimo metodikos yra skaidrūs, juose atsižvelgiama į sistemos vientisumo būtinybę bei atspindėtos faktinės išlaidos tiek, kiek jos atitinka rentabilaus ir struktūriškai palyginamo tinklo operatoriaus išlaidas ir yra skaidrios, įskaitant atitinkamas įplaukas iš investicijų ir prireikus atsižvelgiant į reguliavimo institucijų atliekamą lyginamąją tarifų analizę. Tarifai arba jų apskaičiavimo metodikos taikomi be diskriminavimo.

Valstybės narės gali nuspręsti, kad tarifus taip pat būtų galima nustatyti rinka grindžiamomis priemonėmis, pvz. aukcionuose, jei tokios priemonės ir dėl jų atsirandančios pajamos yra patvirtintos reguliavimo institucijos.

Tarifai arba jų apskaičiavimo metodikos palengvina veiksmingą prekybą dujomis ir konkurenciją, tuo pat metu išvengiant tinklo naudotojų tarpusavio subsidijavimo ir numatant paskatas investicijoms bei išlaikant arba sukuriant perdavimo tinklų sąveiką.

2.      Teisės naudotis tinklu tarifai neriboja rinkos likvidumo ir neiškraipo tarptautinės prekybos naudojant skirtingas perdavimo sistemas. Jei tarifų struktūros ar balansavimo mechanizmų skirtumai kliudytų prekybai naudojant perdavimo sistemas ir nepaisant Direktyvos 2003/55 25 straipsnio 2 dalies, perdavimo sistemų operatoriai, glaudžiai bendradarbiaudami su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis, aktyviai siekia tarifų struktūros ir apmokestinimo principų, įskaitant susijusius su balansavimu, konvergencijos.“

15.      To paties reglamento 6 straipsnyje nustatyta:

„1.      Perdavimo sistemų operatoriai viešai skelbia išsamią informaciją apie jų siūlomas paslaugas ir taikomas susijusias sąlygas, bei techninę informaciją, reikalingą tinklo naudotojams įgyti veiksmingą teisę naudotis tinklu.

2.      Siekdami užtikrinti skaidrius, objektyvius ir nediskriminuojančius tarifus bei palengvinti produktyvų dujų tinklo panaudojimą, perdavimo sistemų operatoriai arba atitinkamos nacionalinės institucijos skelbia pagrįstai ir pakankamai išsamią informaciją apie tarifų apskaičiavimą, metodiką ir struktūrą.

3.      Kiekvienas perdavimo sistemos operatorius reguliariai ir kaskart, atnaujinus duomenis, viešai skelbia patogią naudoti ir standartizuotą kiekybinę informaciją apie suteiktų paslaugų techninius, sutartyse numatytus ir turimus pajėgumus visuose susijusiuose taškuose, įskaitant dujų pristatymo ir paėmimo taškus.

6.      Perdavimo sistemų operatoriai visada atskleidžia pagal šį reglamentą privalomą informaciją suprantamu, kiekybiškai aiškiu, lengvai prieinamu būdu ir nediskriminuodami.“

16.      Pagal Reglamento Nr. 1775/2005 16 straipsnį:

„Šis reglamentas netaikomas:

a)      valstybėse narėse esančioms gamtinių dujų perdavimo sistemoms tol, kol galioja pagal Direktyvos 2003/55 28 straipsnį pritaikytos leidžiančios nukrypti nuostatos. Valstybės narės, kurioms pagal Direktyvos 2003/55 28 straipsnį pritaikytos minėtos nuostatos, gali kreiptis į Komisiją dėl laikinos išimties dėl šio reglamento taikymo, ne ilgesniam nei dvejų metų laikotarpiui nuo šiame punkte minėtų nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimo pabaigos;

b)      valstybių narių jungiamiesiems vamzdynams ir reikšmingiems esamų infrastruktūrų pajėgumų padidėjimams bei šių infrastruktūrų pakeitimams, kurie padeda kurti naujus dujų tiekimo šaltinius, kaip nurodyta Direktyvos 2003/55 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriems netaikomos tos direktyvos 18, 19, 20 straipsnių ir 25 straipsnio 2, 3 ir 4 dalių nuostatos, kol jiems netaikomos šiame punkte paminėtos nuostatos; arba

c)      gamtinių dujų perdavimo sistemoms, kurioms pritaikytos nukrypti leidžiančios nuostatos pagal Direktyvos 2003/55 27 straipsnį.“

B –    Nacionalinė teisė

17.      Belgijos teisėje gamtinių dujų perdavimas reglamentuojamas 1965 m. balandžio 12 d. Įstatymu dėl dujų ir kitų produktų transportavimo vamzdynais (loi du 12 avril 1965 relative au transport de produits gazeux et autres par canalisation; toliau – Dujų įstatymas). Šis įstatymas buvo iš dalies pakeistas visų pirma 2005 m. birželio 1 d. Įstatymu, skirtu Direktyvai 2003/55 į Belgijos teisę perkelti (toliau – 2005 m. Dujų įstatymas), bei vėlesniais įstatymais(8).

1.      2005 m. Dujų įstatymas

18.      2005 m. Dujų įstatymu patvirtintos redakcijos Dujų įstatymo 1, 7 ir 7bis straipsniuose pateikti tokie apibrėžimai:

–        „dujų perdavimas“ – tai dujų transportavimas siekiant pristatyti jas vartotojui, išskyrus tiekimą,

–        „tranzitas“ – gamtinių dujų transportavimas nepaskirstant ir netiekiant Belgijos teritorijoje.

19.      2005 m. Dujų įstatymo IVter skyriuje „Teisė naudotis gamtinių dujų perdavimo sistema, gamtinių dujų saugykla ir SGD įrenginiu“ reglamentuojama teisė naudotis gamtinių dujų sistema. Jame reglamentuojami šios teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo sistema tarifų aspektai ir principai, taikomi nustatant įvairius su šia teise susijusių paslaugų tarifus.

20.      2005 m. Dujų įstatymo 15/5 straipsnyje įtvirtinta:

„Klientai ir leidimus tiekti turintys subjektai gali naudotis visais gamtinių dujų perdavimo tinklais, gamtinių dujų saugykla ir SGD įrenginiu pagal tarifus, nustatytus remiantis 15/5bis straipsnio nuostatomis ir patvirtintus [CREG].“(9)

21.      2005 m. Dujų įstatymo 15/5bis straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta:

„1.      Nustatant gamtinių dujų perdavimo, gamtinių dujų laikymo ir SGD įrenginio naudojimo tarifus gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, gamtinių dujų saugyklos operatorius ir SGD įrenginio operatorius individualiai nusprendžia, kiek bendrų pajamų jie nori gauti, kad galėtų vykdyti savo iš įstatymų ir juos įgyvendinančių teisės aktų kylančias pareigas. Šias bendrąsias pajamas tvirtina [CREG].

2.      1 straipsnyje nurodytos atitinkamos pajamos per ketverių metų reguliavimo laikotarpį kiekvieno operatoriaus atveju apima:

a)      visas gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus, gamtinių dujų saugyklos operatoriaus ir SGD įrenginio operatoriaus faktines sąnaudas, reikalingas 15/1 straipsnio 1 dalyje ir 15/2 straipsnyje nurodytoms užduotims atlikti;

b)      teisingą maržą ir nusidėvėjimą, kurie būtini optimaliai operatoriaus veiklai, būtinoms būsimoms investicijoms ir gamtinių dujų perdavimo tinklo ar gamtinių dujų saugyklos ir (ar) SGD įrenginio patvarumui užtikrinti ir kurie atitinkamam operatoriui, atlikus panašių operatorių palyginimą Europos mastu, gali ilga laikotarpį suteikti palankias prieigos prie kapitalo rinkų perspektyvas;

c)      tam tikrais atvejais viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymą pagal 15/11 straipsnį;

d)      tam tikrais atvejais tarifams pagal įstatymus taikomus papildomus mokėjimus;

e)      tam tikrais atvejais išlaidas ir atlyginimą, susijusius su 15/1 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos 1 ir 2 punktuose numatytų pareigų vykdymu. “

22.      2005 m. Dujų įstatymo 15/5ter straipsnyje nustatyta:

„Nepažeidžiant 15/5quater straipsnio 2 dalies antros pastraipos, taikant 15/5 ir 15/5bis straipsniuose numatytus tarifus paisoma šių principų:

1)      jie yra nediskriminaciniai ir skaidrūs;

2)      jie apima pajamas, kaip nurodyta 15/5bis straipsnio 2 dalyje;

3)      jie leidžia darniai Belgijos teritorijoje vystyti gamtinių dujų perdavimo tinklą, gamtinių dujų saugyklą ir (ar) SGD įrenginį, užtikrinant nediskriminacinį požiūrį į visus galutinius vartotojus;

4)      jie yra panašaus dydžio kaip ir taikomi tarptautiniu lygmeniu, atsižvelgiant į geriausią gamtinių dujų perdavimo sistemų, gamtinių dujų saugyklos ir (ar) SGD įrenginio operatorių tarifų nustatymo praktiką, jei aplinkybės yra panašios;

5)      jais siekiama optimizuoti gamtinių dujų perdavimo sistemos, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginio pajėgumų naudojimą;

6)      jie yra pakankamai suskaidyti, pavyzdžiui:

a)      atsižvelgiant į gamtinių dujų perdavimo tinklo, gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginio naudojimo sąlygas ir tvarką;

b)      atsižvelgiant į pagalbines paslaugas;

c)      atsižvelgiant į galimus papildomus mokėjimus už viešuosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymą;

7)      tarifų struktūromis atsižvelgiama į gamtinių dujų perdavimą ir gamtinių dujų saugyklos ir SGD įrenginio veikimą užtikrinančius rezervuotus ir būtinus pajėgumus;

8)      tarifų struktūros yra vienodos visoje šalies teritorijoje, neatsižvelgiant į geografines zonas.“

23.      2005 m. Dujų įstatymo 15/5quater straipsnyje, kuriame reglamentuojama tarifų nustatymo procedūra, įtvirtinta:

„1.      Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius, gamtinių dujų saugyklos operatorius ir SGD įrenginio operatorius individualiai [CREG] pateikia prašymą dėl jų atitinkamų tarifų ir pagalbinių paslaugų tarifų patvirtinimo. Operatoriai individualiai, laikydamiesi šiame skyriuje nurodytų principų, skelbia atitinkamai veiklai patvirtintus tarifus.

2.      Bendrosios pajamos nustatomos ketverių metų laikotarpiui, o tarifai taikomi tą patį laikotarpį. Šis ketverių metų reguliavimo laikotarpis prasideda nuo tarifų įsigaliojimo momento.

Kad būtų galima nustatyti tarifus, bendrosios pajamos išskaidomos. Šiais tarifais turi būti atsižvelgiama į finansinį srautą, kuris kiekvienais metais reikalingas tinklo operatoriui pareigoms pagal šį įstatymą vykdyti.

3.      Nepažeidžiant [CREG] vertinimo ir kontrolės įgaliojimų, bendrosios pirmųjų reguliavimo laikotarpio metų pajamos laikomos pagrindu vertinant kitų ketverių metų reguliavimo laikotarpio metų bendrąsias pajamas, atsižvelgiant į tokias vystymosi taisykles:

4.      Operatoriai pateikia [CREG] tvirtinti pasiūlymą dėl pajamų ir tarifų, parengtą atsižvelgiant į 15/5bis straipsnyje nurodytas bendrąsias pajamas.

“

24.      2005 m. Dujų įstatymo 15/5quinquies straipsnyje nustatyta:

„Nepažeisdamas 15/19 straipsnio, taip pat laikydamasis šio skyriaus nuostatų, išskyrus 15/5ter straipsnio 2, 4, 5, 8 punktų ir 15/5quater straipsnio 3 dalies, vykdantis tranzito veiklą gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius pateikia [CREG] specialų prašymą patvirtinti tranzito tarifus.“

25.      Pagal 2005 m. Dujų įstatymo 15/19 straipsnį iki 2004 m. liepos 1 d. remiantis Direktyvos 91/296 3 straipsnio pirma pastraipa sudarytos sutartys toliau galioja ir turi būti vykdomos nepažeidžiant šios direktyvos nuostatų.

2.      2009 m. Dujų įstatymas

26.      2009 m. kovo 10 d. įstatymu, kuris įsigaliojo 2009 m. balandžio 10 d., Belgijos teisės aktų leidėjas iš dalies pakeitė Dujų įstatymo 15/5quinquies ir 15/19 straipsnius.

27.      Dujų įstatymo 15/5quinques straipsnyje, iš dalies pakeistame 2009 m. kovo 10 d. įstatymu (toliau – 2009 m. Dujų įstatymas), nustatyta:

„1.      Nepažeidžiant 15/19 straipsnio, šio skyriaus ir 2007 m. birželio 8 d. Karaliaus dekreto dėl bendrųjų pajamų, į kurias įtraukta teisinga marža, nustatymo metodikos, dėl bendros tarifų struktūros, pagrindinių principų tarifų srityje, procedūrų, tarifų skelbimo, metinės atskaitomybės, apskaitos, sąnaudų, pajamų valdymo, operatorių pajamų skirtumų ir 1965 m. balandžio 12 d. Įstatyme dėl dujų ir kitų produktų transportavimo vamzdynais numatytos objektyvios indeksavimo formulės (2007 m. birželio 29 d. Moniteur belge paskelbta redakcija) nuostatos taikomos gamtinių dujų perdavimo tarifams ir perdavimo veiklą vykdančiam gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriui, atsižvelgiant į šias išimtis:

1)      tarifai taikomi perdavimo sistemos operatoriaus ir šios sistemos naudotojų sudarytose sutartyse numatytą laikotarpį;

2)      siekiant užtikrinti ilgalaikį kainų stabilumą 15/5bis straipsnio 2 dalyje minimas reguliavimo laikotarpis gali būti ilgesnis nei ketveri metai;

3)      teisinga tranzito marža nustatoma vadovaujantis minėto 2007m. birželio 8 d. Karaliaus dekreto 4–8 straipsniais, atsižvelgiant į tai, kad:

a)      reguliuojamo tranzito aktyvo pradinė vertė 2007 m. gruodžio 31 d. patvirtinta [CREG], remiantis operatoriaus siūlymu, atsižvelgiant į visus Belgijoje esančius ir tranzitui naudojamus perdavimo įrenginius;

b)      koeficiento beta ir rizikos priedo sandauga, kaip minėto Karaliaus dekreto 6 straipsnyje nurodyto grąžos rodiklio komponentas, yra 7 %;

1 dalies 2 punkte nurodytais atvejais Karalius gali Ministrų Taryboje apsvarstytu dekretu dėl esminio sistemos operatoriaus investavimo plano persvarstymo pratęsti reguliavimo laikotarpį. Šio laikotarpio trukmę ir jo galimą persvarstymą siūlo gamtinių dujų sistemos operatorius, o prieš prasidedant kiekvienam reguliavimo laikotarpiui jį tvirtina [CREG].

Tranzito tarifai, kuriuos [CREG] nustato vadovaudamasi nurodytais principais ir įvykus minėto 2007 m. birželio 8 d. Karaliaus dekreto 16–19 straipsniuose numatytai procedūrai, grindžiami sąnaudomis.

2.      Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius tranzito atveju leidžia pasinaudoti esančiais perdavimo įrenginiais, taikydamas tarifus, kurie nustatyti vadovaujantis 1 dalimi ir laikantis minėto 2007 m. birželio 8 d. Karaliaus dekreto 16–19 straipsniuose numatytos procedūros.

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius tranzito atveju leidžia pasinaudoti būsimais įrenginiais taikydamas tarifus, kurie nustatyti vadovaujantis 1 dalimi ir laikantis minėto 2007 m. birželio 8 d. Karaliaus dekreto 16–19 straipsniuose numatytos procedūros, arba taikydamas tarifus, kurie nustatyti taikant skaidrias ir nediskriminacines rinka grindžiamas priemones, pavyzdžiui, atliekant rinkos tyrimus, tik jei šias rinka grindžiamas priemones, įskaitant remiantis jomis nustatytas pajamas ir tarifus, iš anksto patvirtino [CREG].

Jei taikant rinka grindžiamas priemones gaunami didesni tarifai, nei nustatyti vadovaujantis 1 dalimi ir laikantis minėto 2007 m. birželio 8 d. Karaliaus dekreto 16–19 straipsniuose numatytos procedūros, taikomi pirmieji tarifai, ir operatorius tokius tarifus skelbia vadovaudamasis minėto 2007 m. birželio 8 d. Karaliaus dekreto 20 straipsnio 3 dalimi. Priešingu atveju arba tada, kai nebuvo įgyvendinta jokia rinka grindžiama priemonė, taikomi vadovaujantis 1 dalimi ir laikantis minėto 2007 m. birželio 8 d. Karaliaus dekreto 16–19 straipsniuose numatytos procedūros nustatyti tarifai.

Jei taikant rinka grindžiamas priemones gaunamas pajamų ir patvirtintų sąnaudų su teisinga marža, gaunamų taikant tarifus, nustatytus vadovaujantis 1 dalimi ir laikantis minėto 2007 m. birželio 8 d. Karaliaus dekreto 16–19 straipsniuose numatytos procedūros, teigiamas skirtumas, pritarus [CREG], Karaliaus dekretu, apsvarstytu Ministrų taryboje, jis yra:

a)      priskiriamas perdavimo sistemos naudojimo tarifams;

b)      pervedamas į rezervą, skirtą per [CREG] patvirtintą ir operatoriaus pasiūlytą terminą būsimiems įrenginiams finansuoti; priešingu atveju ši suma priskiriama perdavimo sistemos naudojimo tarifams.

Dėl likučio pavedama savo nuožiūra spręsti operatoriaus akcininkams.

Nustatant perdavimo sistemos naudojimo tarifus iš anksto atsižvelgiama į numatomą šio teigiamo skirtumo priskyrimą. Skirtumas tarp numatyto teigiamo skirtumo ir realiai gauto skirtumo vėliau koreguojamas.

3.      Jei sutartimi numatytas laikotarpis viršija įstatymu numatytą laikotarpį, vis tiek taikoma 15/5nonies straipsnio antra pastraipa.

4.      Tranzito tarifai, nesvarbu, ar nustatyti vadovaujantis 1 dalimi ir laikantis minėto 2007 m. birželio 8 d. Karaliaus dekreto 16?19 straipsniuose numatytos procedūros, ar gauti taikant15/5bis straipsnio 3 dalį arba taikant rinka grindžiamas priemones, yra bendri visai valstybės teritorijai ir jais atsižvelgiama į perdavimo atstumą.“

28.      2009 m. Dujų įstatymo 15/19 straipsnyje nustatyta, kad iki 2004 m. liepos 1 d. remiantis Direktyvos 91/296 3 straipsnio pirma pastraipa sudarytos sutartys toliau galioja ir turi būti vykdomos nepažeidžiant šios direktyvos nuostatų.

Pirmoje pastraipoje numatyta, kad ji taikoma sutartims dėl gamtinių dujų tranzito, sudarytoms iki 2004 m. liepos 1 d. tarp:

1)      pirma, akcinės bendrovės Fluxys, akcinės bendrovės Distrigaz arba vienos iš šių bendrovių dukterinės įmonės, kuri verčiasi tranzito pajėgumų pardavimu ir su juo susijusių transportavimo paslaugų vykdymu, ir

2)      antra, bendrovių, kurios yra arba atsakingi už didelį aukšto slėgio gamtinių dujų tinklą ūkio subjektai, arba ūkio subjektai, atsakingi už gamtinių dujų importą bei eksportą, kaip numatyta Direktyvos 91/296 3 straipsnio [1 dalyje].

29.      Priėmus 2009 m. kovo 10 d. įstatymą CREG pateikė ieškinį dėl šio įstatymo panaikinimo, o Komisija prieš Belgijos Karalystę pradėjo pažeidimo tyrimo procedūrą ir 2009 m. spalio 9 d. išsiuntė Belgijos vyriausybei oficialų pranešimą. 2010 m. balandžio 29 d. įstatymu, įsigaliojusiu 2010 m. gegužės 31 d. (toliau – 2010 m. Dujų įstatymas), 2009 m. Dujų įstatymo 15/5quinques straipsnis buvo panaikinta ex nunc. Tame pačiame įstatyme nustatyta, kad 2009 m. Dujų įstatymo 15/19 straipsnio pirma pastraipa nustoja galioti nuo 2011 m. kovo 2 d.(10) ir kad 2009 m. Dujų įstatymo 15/19 straipsnio antra pastraipa panaikinama ex nunc. 2010 m. liepos 8 d. Belgijos Konstitucinis Teismas panaikino 2009 m. Dujų įstatymą ex tunc.

III – Pagrindinė byla

30.      Fluxys SA (toliau –Fluxys) yra dujų perdavimo sistemos operatorė Belgijoje(11).

31.      CREG – tai Belgijos reguliavimo institucija, įgaliota, be kita ko, tvirtinti gamtinių dujų perdavimo sistemoje reguliuojamos veiklos tarifus.

32.      Pagal 2005 m. Dujų įstatymą Fluxys privalėjo pateikti du atskirus pasiūlymus dėl tarifų: vieną – susijusį su tranzito veikla, kitą – su perdavimo ir laikymo veikla. Taigi 2007 m. Fluxys pateikė CREG tvirtinti du atskirus pasiūlymus dėl 2008–2011 m. laikotarpio tarifų. Šie pasiūlymai buvo grindžiami dviem skirtingomis metodikomis. CREG nepatvirtino šių pasiūlymų, nes manė, jog Fluxys neteisingai paskirstė veiklos sąnaudas įvairioms savo veiklos rūšims. Per su šiais dviem Fluxys pasiūlymais susijusias administracines procedūras CREG pati nustatė preliminarius tarifus, kuriais ji priskyrė dalį pačios Fluxys perdavimo veiklai priskirtų veiklos sąnaudų Fluxys tranzito veiklai. Fluxys apskundė šiuos CREG sprendimus.

33.      Gavęs prašymus panaikinti CREG sprendimą dėl laikinų tranzito veiklos tarifų ir laikinai sustabdyti jo vykdymą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas sustabdė šio sprendimo vykdymą. Jis nusprendė, kad pagal Bendrijos teisę minėtas CREG sprendimas prima facie yra neteisėtas. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas motyvavo, kad pagal Bendrijos teisės aktus draudžiama taikyti nacionalinės teisės nuostatas, nustatančias atskirus režimus: vieną – perdavimo veiklai, kitą – tranzito veiklai. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas padarė išvadą, kad CREG turėjo reikalauti iš Fluxys pateikti pasiūlymą dėl tarifų, susijusį su visa jos perdavimo sistema, neišskiriant perdavimo ir tranzito. Vykstant šiai procedūrai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nesikreipė į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

34.      Gavęs prašymus panaikinti CREG sprendimą dėl laikinų perdavimo ir laikymo veiklos tarifų ir laikinai sustabdyti jo vykdymą, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas dėl tų pačių motyvų sustabdė šio sprendimo vykdymą. Vykstant šiai procedūrai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė pateikti Teisingumo Teismui prejudicinį klausimą.

IV – Prejudicinis klausimas ir procesas Teisingumo Teisme

35.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja, ar dėl nustatytų dviejų atskirų tarifų režimų, t. y. vieno – tranzito veiklai, kito – perdavimo ir laikymo veiklai, Dujų įstatymas neprieštarauja Bendrijos teisės aktams. Jei šis įstatymas prieštarautų Bendrijos teisės aktams, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nuomone, CREG turėtų panaikinti minėtiems teisės aktams prieštaraujančias Dujų įstatymo nuostatas ir atmesti atskirus Fluxys pasiūlymus dėl tarifų, nes jie grindžiami skirtingomis perdavimo ir tranzito veiklos tarifų apskaičiavimo metodikomis. Turėdamas tokių abejonių dėl Dujų įstatymo suderinamumo su Reglamentu Nr. 1775/2005 ir Direktyva 2003/55, taip pat atsižvelgęs į CREG ir Fluxys argumentus šiuo klausimu, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui šį prejudicinį klausimą:

Ar pagal Direktyvos 2003/55 1, 2 ir 18 straipsnius bei Reglamento (EB) Nr. 1755/2005 3 straipsnį nacionalinės teisės aktų leidėjams draudžiama tranzito veiklai nustatyti specialių tarifų režimą, nesilaikant transportavimo veiklą reglamentuojančių taisyklių, ir taip transportavimo veikloje atskirti „perdavimą“ ir „tranzitą“?

36.      2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Teisingumo Teismo pirmininkas atmetė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo prašymą taikyti pagreitintą procedūrą.

37.      Fluxys, CREG, Belgijos ir Jungtinės Karalystės vyriausybės bei Komisija pateikė savo rašytines pastabas per Teisingumo Teismo statuto 23 straipsnyje numatytą terminą.

38.      2010 m. balandžio 7 d. Fluxys informavo Teisingumo Teismą, jog Fluxys ir CREG susitarė ateityje taikyti režimą, kuris nebus grindžiamas perdavimo ir tranzito atskyrimu, o atspindės, remiantis ta pačia metodika, vykdant kiekvieną veiklą suteiktų paslaugų sąnaudas. Be to, Fluxys pranešė Teisingumo Teismui, kad atsisako beveik visų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiame teisme dėl CREG sprendimų nurodytų pagrindų, įskaitant susijusius su perdavimo ir tranzito veiklos atskyrimu, ir palieka vienintelį pagrindą dėl Dujų įstatymo 15/19 straipsnio, kuriuo perkeliama Direktyvos 2003/55 32 straipsnio 1 dalis dėl „anksčiau sudarytų“ sutarčių, pažeidimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes 2010 m. balandžio 28 d. laišku Teisingumo Teismas paklausė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo, ar jis nenorėtų atsiimti savo prašymo priimti prejudicinį sprendimą. 2010 m. gegužės 12 d. laišku prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atsakė, kad dėl CREG ir Fluxys susitarimo ir dalinio Fluxys pagrindų atsisakymo prejudicinis klausimas netampa nesvarbus ir kad jis nenori atsiimti prašymo priimti prejudicinį sprendimo.

39.      2010 m. gegužės 28 d. faksu Belgijos vyriausybė informavo Teisingumo Teismą, jog įsigaliojo 2010 m. Dujų įstatymas, kuriuo buvo panaikinti Dujų įstatymo 15/5quinquies straipsnis ir 15/19 straipsnio antra pastraipa ir nustatyta, kad Dujų įstatymo 15/19 straipsnio pirma pastraipa nustoja galioti nuo 2011 m. kovo 2 dienos.

40.      2010 m. birželio 20 d. įvyko teismo posėdis, kuriame dalyvavo CREG, Belgijos ir Čekijos vyriausybių bei Komisijos atstovai.

41.      2010 m. liepos 16 d. laišku Fluxys atkreipė Teisingumo Teismo dėmesį į 2010 m. liepos 8 d. Belgijos Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo šis panaikino 2009 m. Dujų įstatymą ex tunc. Teisingumo Teismas paprašė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nurodyti šio sprendimo pasekmes. 2010 m. rugsėjo 8 d. laišku prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas atsakė, kad, panaikinus 2009 m. Dujų įstatymą ex tunc, pagrindinėje byloje taikytinos ankstesnio Dujų įstatymo nuostatos. Nors jau ankstesniame įstatyme buvo atskirtas perdavimas nuo tranzito, lėmęs 2009 m. Dujų įstatymo panaikinimą, ir nors Belgijos Konstitucinio Teismo argumentai taip pat taikytini šiam ankstesniam įstatymui, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad jis vis dėlto turi atsižvelgti į šio ankstesnio įstatymo nuostatas, nes dėl jų nebuvo kreiptasi į Belgijos Konstitucinį Teismą.

V –    Teisingumo Teismui pateiktų pastabų santrauka

42.      Fluxys, Belgijos ir Čekijos vyriausybės teigia, jog nei Direktyvos 2003/55 1, 2 ir 18 straipsniuose, nei Reglamento (EB) Nr. 1775/2005 3 straipsnyje nedraudžiamas nacionalinis režimas, pagal kurį gamtinių dujų transportavimo veikloje atskiriamas perdavimas nuo tranzito bei šioms veiklos rūšims nustatomas skirtingas tarifų režimas, jeigu tokia diferenciacija parodo objektyvius šių dviejų veiklos rūšių skirtumus, kaip antai faktines sąnaudas.

43.      Perdavimas ir tranzitas nėra tapačios veiklos rūšys, jos vykdomos skirtingose rinkose. Dėl šios priežasties joms reikia skirtingų sąnaudų ir investicijų. Perdavimo veikla iš principo priklauso tik nuo numatomos paklausos iš esmės nekonkurencingoje ir stabilioje rinkoje. Be to, jai taikomi viešuosius interesus atitinkantys įsipareigojimai. Tranzito veikla, atvirkščiai, vykdoma tarptautinėje konkurencingoje rinkoje ir todėl priklauso nuo paklausos pokyčių, kuriuos sunku numatyti ilgam laikui. Kitaip nei perdavimo veiklai, kuri visuomet grindžiama ilgalaikėmis sutartimis ir aiškiais tarifais, tranzito veiklai būdinga rizika, kad naudotojai bet kuriuo momentu nustos naudotis konkrečiu maršrutu arba dėl susiklosčiusių aplinkybių gali grėsti pavojus investicijų, kurių negalima nukreipti kitur, rentabilumui. Taigi tranzitui būdingi šie ypatumai: labai aukštas neapibrėžtumo lygis ir atitinkamai per didelių investicijų pavojus bei per didelės sąnaudos. Čekijos vyriausybė mano, kad sistemos operatoriai turi atsižvelgti į tai, jog tranzito veiklai būtini vienodi techniniai pajėgumai visose atitinkamos sistemos pristatymo ir paėmimo vietose.

44.      Fluxys, Belgijos ir Čekijos vyriausybės nurodo, kad Dujų įstatymu nustatant atskirus režimus atsižvelgiama į kiekvienai veiklai būdingus ypatumus. Vienodai vertinant skirtingas situacijas būtų pažeistas nediskriminavimo principas. Direktyvoje 2003/55 nereikalaujama vienodai vertinti perdavimo ir tranzito. Valstybės narės išsaugo galimybę skirtingai vertinti skirtingas situacijas ir gali palyginti laisvai nustatyti skirtingus režimus. Ši diferenciacija gali būti atlikta tiek reguliavimo institucijos patvirtinamuoju sprendimu, tiek įstatymu. Antruoju atveju pakaktų, kad kiekvienas įstatymu nustatytas atskiras režimas atitiktų Reglamento Nr. 1775/2005 ir Direktyvos 2003/55 reikalavimus. Taigi tarifai turi būti iš anksto patvirtinti ir paskelbti, be to, juos reikia taikyti nediskriminuojant. Dujų įstatymo nuostatos nėra diskriminacinės, nes bet kuris sistemos naudotojas turi galimybę tuo pačiu metu gauti analogišką paslaugą tomis pačiomis sąlygomis.

45.      Dėl tranzitui taikomo išimtinio režimo panaikinimo 2010 m. Dujų įstatymu Belgijos vyriausybė teigia, kad jis buvo motyvuotas tik siekiu užtikrinti teisinį saugumą vykdant tranzitą per Belgiją.

46.      CREG mano, kad per šią prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą pirmiausia būtina išnagrinėti, ar galioja Direktyvos 2003/55 32 straipsnio 1 dalis, pagal kurią šios direktyvos nuostatos netaikomos „anksčiau sudarytoms“ sutartims. Taikant šią išimtį pagrindinėje byloje daugiau kaip 85 % Fluxys vykdomo tranzito nebūtų taikoma Direktyva 2003/55. Tačiau priimdamas Reglamentą Nr. 1775/2005 Bendrijos teisės aktų leidėjas netiesiogiai panaikino šią „anksčiau sudarytų“ sutarčių išimtį. Tuo atveju, jei Bendrijos teisės aktų leidėjas nepanaikino „anksčiau sudarytų“ sutarčių išimties, CREG klausia, ar ji neprieštarauja EB sutarties nuostatoms ir bendriesiems teisės principams, visų pirma nediskriminavimo principui.

47.      CREG mano, kad pagal Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnyje ir Direktyvos 2003/55 1, 2 bei 18 straipsniuose įtvirtintą nediskriminavimo principą draudžiama perdavimo veiklą reglamentuojančiu nacionaliniu įstatymu atskirti perdavimą nuo tranzito ir nustatyti tranzito veiklai specialų tarifų režimą. Bendrijos teisės aktuose neatskiriami perdavimas ir tranzitas. Pagal juos draudžiamas bet koks skirtingas vertinimas. CREG daro nuorodą į Direktyvos 2003/55 31 konstatuojamojoje dalyje išreikštą Bendrijos teisės aktų leidėjo siekį imtis priemonių, užtikrinančių vienodus ir nediskriminacinius teisės naudotis perdavimo sistemomis režimus, įskaitant dujų srautus tarp valstybių narių. Vienas tarifų režimas leistų užtikrinti skaidrumą ir nediskriminavimą suteikiant šią teisę, taip pat paskatintų sistemos plėtrą ir užtikrintų jos stabilumą. Kartu jis padėtų vystyti ir suderinti Europos perdavimo sistemą.

48.      Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Komisija siūlo Teisingumo Teismui atsakyti, kad pagal Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnio 1 dalyje bei Direktyvos 2003/55 18 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 4 dalyje nustatytą nediskriminavimo principą draudžiama nacionaliniu įstatymu nustatyti specialų tranzito veiklos tarifų režimą, kuris leistų nukrypti nuo transportavimo veiklą reglamentuojančių normų ir, kiek tai susiję su transportavimo veikla, atskirti perdavimą nuo tranzito.

49.      Perdavimas ir tranzitas yra panašios situacijos. Reglamente Nr. 1775/2005 ir Direktyvoje 2003/55 perdavimas apibrėžtas kaip gamtinių dujų transportavimas aukšto slėgio dujotakių tinklais, nesvarbu, kur jos bus vėliau panaudotos. Taigi šiuose aktuose nedaromas skirtumas tarp perdavimo ir tranzito. Atvirkščiai, minėta direktyva, kaip matyti iš jos 31 konstatuojamosios dalies, buvo panaikinta Direktyva 91/296, nes joje buvo atskirai apibrėžta tranzito veikla.

50.      Todėl Bendrijos teisės aktais draudžiami specialiai tranzito veiklai skirtų tarifų režimai, kaip antai numatytas Belgijos teisės aktuose. Komisija pabrėžia, kad pagal 2009 m. Dujų įstatymu nustatytą režimą numatytas atskiras tranzito veiklos reglamentavimas, kiek tai susiję su patvirtintų tarifų taikymo laikotarpiu, teisingos maržos nustatymu bei teisės naudotis perdavimo sistemų tarifų sąlygomis. Visos šios normos prieštarauja Direktyvai 2003/55 ir Reglamentui Nr. 1775/2005.

51.      Anot Jungtinės Karalystės vyriausybės ir Komisijos, Bendrijos teisėje nedraudžiama, kad tarifai atspindėtų transporto veiklos sąnaudas bei riziką ir todėl galėtų būti skirtingi. Tačiau nacionalinis įstatymas, kaip antai Dujų įstatymas, yra probleminis, nes juo nustatyta visiškai kitokia tarifų struktūra, pagrįsta bendru ir nuolatiniu perdavimo ir tranzito atskyrimu, t. y. tolesne gamtinių dujų paskirtimi. Dujų įstatyme nėra nuostatų, kurios išsamiai parodytų, kaip kiekvienu konkrečiu atveju buvo atsižvelgta į tranzito veiklos sąnaudas bei riziką, ir nepagrindžiama, kodėl kitoks režimas turi būti taikomas visai tranzito veiklai. Tačiau nėra jokios nekintamos priežasties, dėl kurios dujų paėmimo iš tinklo sąnaudos sujungimo su kitu paskirstymo tinklu arba stambiu vartotoju vietoje turėtų būti mažesnės nei sąnaudos, susijusios su paėmimu iš didelius tinklus jungiančio vamzdyno. Be to, nėra pagrindo manyti, kad susitarimas, pagal kurį dujos paimamos iš didelius tinklus jungiančių vamzdynų, yra pavojingesnis nei bet kokia kita transportavimo rūšis.

52.      Galiausiai Komisija mano, kad Reglamentu Nr. 1775/2005 nepanaikinta išimtis, taikoma Direktyvos 2003/55 32 straipsnio 1 dalyje numatytoms „anksčiau sudarytoms“ sutartims.

VI – Dėl prejudicinio klausimo priimtinumo

53.      Vykstant procedūrai Teisingumo Teismui buvo pranešta apie įvairius su pagrindine byla susijusius įvykius ir 2009 m. Dujų įstatymo galiojimą. Pirmiausia išnagrinėsiu įtaką, kurią šie įvykiai gali turėti prejudicinio klausimo priimtinumui.

54.      Pirma, Fluxys atsisakė prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusiam teismui nurodytų pagrindų, susijusių perdavimo ir tranzito atskyrimu. Todėl reikia nustatyti, ar dėl šio atsisakymo prašymas priimti prejudicinį sprendimą yra nepriimtinas. Šiuo klausimu primintina, kad prejudicinis klausimas nepriimtinas tuomet, kai jis akivaizdžiai nesvarbus priimant sprendimą pagrindinėje byloje(12). Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad pagal nacionalines procesines taisykles Fluxys negali vienašališkai atsisakyti savo pagrindų ir todėl prejudicinis klausimas yra svarbus. Bylose dėl prejudicinio sprendimo priėmimo tik nacionaliniai teismai turi jurisdikciją aiškinti ir taikyti nacionalinę teisę. Iš principo Teisingumo Teismas neturi tikrinti, kaip prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas išaiškino nacionalines nuostatas(13). Iš to darytina išvada, kad Fluxys atsisakymas nėra pagrindas abejoti dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą priimtinumo.

55.      Antras įvykis − tai atskiro režimo tranzito veiklai panaikinimas ex nunc 2010 m. Dujų įstatymu. Šis panaikinimas nėra pagrindas abejoti prašymo priimti prejudicinį sprendimą svarba, bent jau ne viso prašymo, nes panaikinimas turi poveikį tik ateičiai.

56.      Trečias įvykis − tai 2009 m. Dujų įstatymo panaikinimas ex tunc 2010 m. liepos 8 d. Belgijos Konstitucinio Teismo sprendimu. 2010 m. rugsėjo 8 d. laiške prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, jog, neatsižvelgdamas į tai, kad šis įstatymas panaikintas, jis neatsiima savo prejudicinio klausimo. Jo nuomone, panaikinus 2009 m. Dujų įstatymą dėl pagrindinėje byloje taikytino Dujų įstatymo taip pat keliamas klausimas, ar suderinami Bendrijos teisės aktai ir nacionalinis režimas, pagal kurį daromas skirtumas tarp tranzito ir perdavimo veiklos.

57.      Visų pirma reikia konstatuoti, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė šio ankstesnio Dujų įstatymo teksto nei prašyme priimti prejudicinį sprendimą, nei 2010 m. rugsėjo 8 d. laiške. Pagal Teisingumo Teismo praktiką nacionalinis teismas pačiame prašyme priimti prejudicinį sprendimą turi nurodyti pagrindinės bylos faktines ir teisines aplinkybes ir bent jau paaiškinti, kodėl pasirinko tas Bendrijos nuostatas, kurių išaiškinimo prašo, ir koks yra ryšys tarp šių nuostatų ir jo nagrinėjamoje byloje taikomų nacionalinės teisės aktų(14). Šiuo atžvilgiu reikia pabrėžti, kad sprendimuose dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą pateikta informacija turi ne tik leisti Teisingumo Teismui pateikti naudingą atsakymą, bet ir suteikti valstybių narių vyriausybėms bei kitoms suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas. Taigi Teisingumo Teismas turi užtikrinti, kad ši galimybė būtų išsaugota, atsižvelgdamas į tai, jog suinteresuotosioms šalims įteikiami tik sprendimai dėl prašymo priimti prejudicinį sprendimą(15). Remiantis šia teismo praktika prašymą priimti prejudicinį sprendimą galima atmesti kaip nepriimtiną, jei jame nenurodytos pagrindinėje byloje taikomos nacionalinės nuostatos.

58.      Tačiau, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, atrodo, jog būtų pernelyg griežta atmesti prašymą priimti prejudicinį sprendimą remiantis šia teismo praktika. Nuolatinis tranzito ir perdavimo atskyrimas yra svarbiausias prejudicinio klausimo elementas ir todėl suinteresuotosios šalys jį išnagrinėjo ir aptarė per procedūrą Teisingumo Teisme. 2010 m. rugsėjo 8 d. laiške nacionalinis teismas pažymėjo, kad toks skirtumas jau buvo daromas iki 2009 m. Dujų įstatymo galiojusiame įstatyme. Todėl panaikinus 2009 m. Dujų įstatymą diskusijų dalykas faktiškai nepasikeitė. Be to, iki 2009 m. Dujų įstatymo galiojusio įstatymo, t. y. 2005 m. Dujų įstatymo, nuostatos buvo nurodytos Fluxys ir CREG pastabose. Iš tiesų šios šalys teigia, jog, nepaisant 2009 m. Dujų įstatymo panaikinimo ex tunc, 2005 m. Dujų įstatymo nuostatos, o ne 2009 m. Dujų įstatymo nuostatos buvo ratione temporis taikomos pagrindinėje byloje. Šiomis aplinkybėmis atrodo, kad prašymas priimti prejudicinį sprendimą neturi būti neišvengiamai atmestas kaip nepriimtinas dėl to, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nepateikė tikslios informacijos apie iki 2009 m. Dujų įstatymo galiojusio įstatymo nuostatas.

59.      Panaikinus 2009 m. Dujų įstatymą kilo papildomų klausimų dėl prejudicinio klausimo priimtinumo. Atrodo, kad šiuo atveju prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas gali išspręsti pagrindinę bylą kreipdamasis į Belgijos Konstitucinį Teismą, o ne Teisingumo Teismą. Iš tikrųjų, kaip 2010 m. rugsėjo 8 d. laiške pažymėjo prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, Belgijos Konstitucinio Teismo argumentai, kuriais pateisinamas 2009 m. Dujų įstatymo panaikinimas, atrodo, taip pat gali būti taikomi nuolatiniam 2005 m. Dujų įstatyme numatytų perdavimo ir tranzito atskyrimui. Tačiau, nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas teigia, jog privalo taikyti 2005 m. Dujų įstatymo nuostatas, nes dėl jų nebuvo kreiptasi į Belgijos Konstitucinį Teismą, jis nepaaiškina, kodėl pats nesikreipė į Konstitucinį Teismą su prejudiciniu klausimu, nors akivaizdžiai abejojo 2005 m. Dujų įstatymo atitiktimi Konstitucijai.

60.      Tačiau nors prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turėjo galimybę pateikti Konstituciniam Teismui prejudicinį klausimą, Teisingumo Teismui pateiktas prejudicinis klausimas dėl to netampa nepriimtinas. Iš tikrųjų EB 234 straipsnyje numatyta nacionalinių teismų ir Teisingumo Teismo bendradarbiavimo sistema nėra papildoma procedūra ir todėl nepriklauso nuo to, ar buvo pasinaudota nacionalinės teisės aktais numatytomis procedūromis(16). Pakanka, kad Teisingumo Teismui pateiktas klausimas būtų svarbus. Kad ir kaip būtų, reikia konstatuoti, kad Belgijos Konstitucinis Teismas pagrindė savo sprendimą, be kita ko, Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnio 1 dalies ir Direktyvos 2003/55 išaiškinimu. Jei, nepaisydamas Konstitucinio Teismo sprendimo, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas abejoja dėl šių Bendrijos teisės nuostatų aiškinimo, jis gali kreiptis į Teisingumo Teismą remdamasis EB 234 straipsniu.

61.      Iš to matyti, kad prejudicinis klausimas yra priimtinas.

VII – Teisinis vertinimas

A –    Pirminės pastabos

62.      Europos energetikos politikos tikslas gamtinių dujų srityje yra leisti Europos piliečiams naudotis veiksmingos ir atviros rinkos pranašumais ir panaikinti šioje srityje valstybių narių tarpusavio prekybos kliūtis(17). Gamtinių dujų rinkai būdingos tam tikros ypatybės, dėl kurių ji skiriasi nuo kitų sektorių. Viena iš tokių ypatybių yra tai, kad dujos transportuojamos aukšto slėgio dujotakiais, o šių dujotakių operatoriai nuolat turi dujų perdavimo monopolį tam tikroje teritorijoje(18).

63.      Siekdamas pagerinti dujų vidaus rinkos veikimą Bendrijos teisės aktų leidėjas pirmiausia priėmė Direktyvą 91/296 dėl gamtinių dujų tranzito dujotakių tinklais, paskui Direktyvą 98/30 dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrų taisyklių. Vėliau jis priėmė Direktyvą 2003/55, kuria siekiama užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas bei mažinti dominavimo rinkoje ir grobuoniško elgesio riziką(19). Šios direktyvos 18 straipsniu įtvirtinama trečiosios šalies teisės naudotis perdavimo sistemomis suteikimo sistema, kuri pagrįsta paskelbtais tarifais ir turi būti taikoma objektyviai ir nediskriminuojant sistemos naudotojų. Reglamentu Nr. 1775/2005 Bendrijos teisės aktų leidėjas patvirtino bendras teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo sistemomis suteikimo nuostatas, kurios tiesiogiai taikomos visose valstybėse narėse.

64.      Prejudicinis klausimas susijęs su nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis principu, taigi su pagrindiniu teisės naudotis perdavimo sistemomis suteikimo remiantis reguliuojamais tarifais sistemos elementu. Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas klausia, ar nacionalinis įstatymas, kaip antai taikomas pagrindinėje byloje, pagal kurį dujų transportavimo veikloje atskiriami perdavimas (arba gamtinių dujų, kurių galutinės paskirties punktas yra Belgijoje, transportavimas) ir tranzitas (arba gamtinių dujų transportavimas kertant sienas) ir taikomi du atskiri šių dviejų transportavimo veiklos rūšių tarifų režimai, neprieštarauja nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis perdavimo sistemomis principui, numatytam Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnyje ir Direktyvos 2003/55 18 straipsnyje.

65.      Tačiau, atsižvelgiant į pagrindinėje byloje ginčijamus aspektus, šio klausimo negalima aiškinti kaip susijusio tik su šio principo rezultatais, jis susijęs taip pat su jo taikymu. Vienas iš pagrindinėje byloje ginčijamų aspektų susijęs su „anksčiau sudarytoms“ sutartims taikomos išimties, numatytos Direktyvos 32 straipsnio 1 dalyje, galiojimu. Nors prašyme priimti prejudicinį sprendimą ši nuostata tiesiogiai nepaminėta, reikia konstatuoti, kad dėl jos kai kurioms sutartims netaikomos Direktyvos 2003/55 nuostatos. Taigi nacionalinis įstatymas gali prieštarauti Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnyje ir Direktyvos 2003/55 18 straipsnyje įtvirtintam nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis principui tik jei šios nuostatos taikomos nagrinėjamoms sutartims. Be to, 2010 m. gegužės 12 d. laiške prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas pažymėjo, kad klausimas dėl nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis principo pagrindinėje byloje yra svarbus, ir paragino Teisingumo Teismą jį išspręsti.

66.      Mano nuomone, svarbu pirma išnagrinėti klausimą dėl Direktyvos 2003/55 32 straipsnio 1 dalyje „anksčiau sudarytų“ sutarčių išimties galiojimo (paantraštė B), o paskui išanalizuoti, ar nacionalinis įstatymas, kuriuo nustatyti du atskiri tarifų režimai, t. y. vienas – perdavimo veiklai, kitas – tranzito veiklai, prieštarauja Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnyje ir Direktyvos 2003/55 18 straipsnyje numatytam nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis principui (paantraštė C).

B –    Dėl „anksčiau sudarytų“ sutarčių išimties

67.      Pagal Direktyvos 2003/55 32 straipsnio 1 dalį Direktyva 91/296, t. y. „Tranzito“ direktyva, buvo panaikinta nuo 2004 m. liepos 1 dienos. Ši data sutampa su Direktyvos 2003/55 perkėlimo laikotarpio pabaiga. Tačiau šios direktyvos 32 straipsnio 1 dalyje numatyta išimtis sutartims, kurios:

–        sudarytos dėl Direktyvos 91/296 2 straipsnyje numatyto tranzito,

–        sudarytos iki 2004 m. liepos 1 d. ir

–        atitinka Tranzito direktyvos 3 straipsnio 1 dalį(20).

Šios „anksčiau sudarytos“ sutartys lieka galioti ir vykdomos pagal Direktyvos 91/296 nuostatas. Taigi Direktyvos 2003/55 18 straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo principas netaikytinas šioms sutartims.

68.      CREG mano, kad ši „anksčiau sudarytų“ sutarčių išimtis negalioja.

69.      Pirma, CREG nuomone, Reglamentu Nr. 1775/2005 netiesiogiai panaikinama Direktyvos 2003/55 32 straipsnio 1 dalis. Šiuo klausimu CREG tvirtina, kad šiame reglamente, visų pirma jo 16 dalyje, kurioje išvardijamos išimtys ir leidžiančios nukrypti nuostatos, nėra jokios nuorodos į minėtą nuostatą. Iš to CREG daro išvadą, kad, po Direktyvos 2003/55 priėmęs Reglamentą Nr. 1775/2005, Bendrijos teisės aktų leidėjas netiesiogiai panaikino „anksčiau sudarytoms“ sutartims taikomą išimtį. Tokį aiškinimą patvirtina Reglamento Nr. 1775/2003 parengiamieji dokumentai, iš kurių matyti, kad visos svarbios išimtys ir nukrypti leidžiančios nuostatos išvardytos Reglamento Nr. 1775/2005 16 straipsnyje bei šio reglamento 1 konstatuojamojoje dalyje, pagal kurią būtina numatyti struktūrinius reglamentavimo pakeitimus likusioms dujų vidaus rinkos sukūrimo kliūtims pašalinti.

70.      Toks aiškinimas manęs neįtikina.

71.      Tiesa, kad Reglamente Nr. 1775/2005 nepaminėta „anksčiau sudarytų“ sutarčių išimtis. Tačiau konstatuotina, kad šiame reglamente taip pat nėra nuostatų dėl Direktyvos 91/296 panaikinimo. Manau, tai reiškia, kad Reglamentas Nr. 1775/2005 nereglamentuoja klausimo, kiek Direktyva 2003/55 panaikinama ir kiek lieka galioti, ir kad šis klausimas reglamentuojamas tik Direktyva 2003/55. Todėl tai, jog Reglamente Nr. 1775/2005 nėra aiškiai paminėta „anksčiau sudarytų“ sutarčių išimtis, negali būti aiškinama kaip netiesioginis šios išimties panaikinimas.

72.      Šią analizę patvirtina aplinkybė, kad nė vienoje Reglamento Nr. 1775/2005 konstatuojamojoje dalyje neišreikštas Bendrijos teisės aktų leidėjo ketinimas panaikinti minėtą išimtį. Tokio ketinimo taip pat nematyti iš šio akto parengiamųjų darbų. Atsižvelgiant į tai, kad dėl šios išimties panaikinimo ir labai glaudaus Direktyvos 2003/55 ir Reglamento Nr. 1775/2005 ryšio gali kilti svarbių ekonominių pasekmių, aiškios teisės aktų leidėjo nuorodos nebuvimas negali būti aiškinamas kaip netiesioginis šios išimties panaikinimas.

73.      Antra, CREG teigia, kad Direktyvos 2003/55 32 straipsnio 1 dalyje numatyta „anksčiau sudarytų“ sutarčių išimtis neatitinka pirminės teisės, be kita ko, nediskriminavimo principo.

74.      Šiuo klausimu pateikti CREG argumentai taip pat nepaneigia mano įsitikinimo. Iš tikrųjų aplinkybė, jog Direktyvos 2003/55 32 straipsnio 1 dalyje daromas skirtumas tarp naudotojų, kurių sutartys „anksčiau sudarytos“, ir tokių sutarčių nesudariusių naudotojų, nėra diskriminacija, nes toks atskyrimas pateisinamas naudotojų, kurių sutartys „anksčiau sudarytos“, teisėtais lūkesčiais.

75.      Apibendrinant reikia pažymėti, kad Direktyvos 2003/55 32 straipsnio 1 dalyje numatyta „anksčiau sudarytų“ sutarčių išimtis galioja ir į ją turi būti atsižvelgiama ne tik taikant Direktyvą 2003/55, bet taip pat Reglamentą Nr. 1775/2005. Kadangi tenkinamos(21) visos sąlygos kvalifikuoti Fluxys sutartis kaip „anksčiau sudarytas“, joms netaikomas Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnyje ir Direktyvos 2003/55 18 straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis principas.

C –    Dėl nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis principo

76.      Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas nori sužinoti, ar nacionalinės teisės aktas, kaip antai 2005 m. Dujų įstatymas, pagal kurį dujų transportavimo veikloje atskiriami perdavimas ir tranzitas ir taikomi du atskiri tarifų režimai šioms veiklos rūšims, prieštarauja Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnyje ir Direktyvos 2003/55 18 straipsnyje įtvirtintam nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis principui.

77.      Pagal nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis principą reikalaujama, kad panašios situacijos nebūtų vertinamos skirtingai, o skirtingos situacijos – vienodai, nebent skirtingas elgesys yra objektyviai pateisinamas(22). Beveik neabejotina, kad perdavimo ir tranzito veiklą reikia vertinti kaip dvi panašias situacijas (paantraštė 1). Tačiau pagrindinėje byloje taikomame 2005 m. Dujų įstatyme šios dvi situacijos vertinamos skirtingai (paantraštė 2). Taigi reikia išnagrinėti, kiek objektyviai pateisinamas dviejų atskirų režimų: vieno – perdavimo veiklai, kito – tranzitui, taikymas (paantraštė 3).

1.      Panašios situacijos

78.      Abiejų situacijų panašumas turi būti vertinamas atsižvelgiant visų pirma į nagrinėjamo teisės akto paskirtį ir tikslą(23). Todėl reikia išnagrinėti atitinkamas Reglamento Nr. 1775/2005 ir Direktyvos 2003/55 nuostatas.

79.      Pagal Direktyvos 2003/55 ir Reglamento Nr. 1775/2005 1 straipsnio 1 dalį abu šie aktai taikomi dujų perdavimui. Remiantis Direktyvos 2003/55 2 straipsnio trečia pastraipa ir Reglamento Nr. 1775/2005 2 straipsniu, perdavimas – tai gamtinių dujų transportavimas aukšto slėgio dujotakiais, išskyrus gavybos proceso dujotakius, siekiant pristatyti jas vartotojui, išskyrus tiekimą. Taigi dujų perdavimo apibrėžtyje nedaromas skirtumas tarp vidaus dujų srautų ir kertančių sienas dujų srautų. Remiantis ubi lex non distinguit, nec nos distinguere debetus principu ši aplinkybė patvirtina, kad perdavimo ir tranzito veiklos panašios.

80.      Toks aiškinimas taip pat išplaukia iš Direktyvos 2003/55 32 straipsnio 1 dalies ir šios direktyvos 31 konstatuojamosios dalies. Minėta 32 straipsnio 1 dalimi buvo panaikinta Direktyva 91/296, kurioje buvo numatytas specialus tranzito režimas. Iš Direktyvos 2003/55 31 konstatuojamosios dalies matyti, kad vienas iš Direktyvos 91/296 panaikinimo tikslų užtikrinti vienodus ir nediskriminacinius teisės naudotis perdavimo sistema režimus, įskaitant režimą tranzitui.

81.      Atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1775/2005 ir Direktyvos 2003/55 paskirtį ir tikslą perdavimas ir tranzitas turi būti laikomi panašia veikla. Todėl remiantis nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis principu šios dvi dujų transportavimo veiklos rūšys turi būti vertinamos vienodai, nebent skirtingas vertinimas būtų objektyviai pateisinamas.

2.      Skirtingas vertinimas

82.      Prašyme priimti prejudicinį sprendimą šį prašymą pateikęs teismas rėmėsi 2009 m. Dujų įstatymo nuostatomis. Tačiau panaikinus šį įstatymą ex tunc prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas remiasi 2005 m. Dujų įstatymo nuostatomis.

83.      Pagal 2005 m. Dujų įstatymo 15/5quinquies straipsnį tranzito veiklą vykdantis gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorius pateikia CREG specialų prašymą patvirtinti tranzito tarifus. Šiam prašymui taikomi tokie patys reikalavimai kaip prašymui dėl perdavimo veiklos, išskyrus 2005 m. Dujų įstatymo 15/5ter straipsnio 2, 4, 5, 8 punktus ir 15/5quater straipsnio 3 dalį. Pagal šias išimtis tranzito veiklos tarifai:

–        neturi apimti pajamų, kaip numatyta 15/5bis straipsnio 2 dalyje(24),

–        neturi būti panašaus dydžio kaip taikomi tarptautiniu lygmeniu, atsižvelgiant į geriausią gamtinių dujų perdavimo sistemų operatorių tarifų nustatymo praktiką, jei aplinkybės yra panašios(25),

–        jais neturi būti siekiama optimizuoti gamtinių dujų perdavimo sistemos pajėgumų naudojimo(26) ir

–        neturi būti vienodi visoje šalies teritorijoje nediferencijuojant pagal geografines zonas(27).

Be to, bendrosios pirmųjų reguliavimo laikotarpio metų tranzito veiklos pajamos neturi būti laikomos pagrindu vertinant kitų ketverių metų reguliavimo laikotarpio metų bendrąsias pajamas.

84.      Taigi 2005 m. Dujų įstatyme perdavimas ir tranzitas vertinami skirtingai.

3.      Objektyvus pateisinimas

85.      Esant dviem skirtingoms dujų transportavimo rūšims, būtent perdavimui ir tranzitui(28), pagal nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis perdavimo sistemomis principą šių dviejų dujų transportavimo veiklos rūšių tarifai neturi būti skirtingi, nebent skirtingas vertinimas būtų objektyviai pateisinamas. Remiantis šiuo principu nereikalaujama, kad būtų taikomas vienodas tarifas. Skirtingas vertinimas pateisinamas, jeigu jis pagrįstas objektyviu ir protingu kriterijumi, t. y. susijęs su nagrinėjamu teisės aktu siekiamu teisėtu tikslu, ir jei šis skirtumas yra proporcingas tokiu vertinimu siekiamam tikslui(29).

86.      Todėl pirmiausia reikia išnagrinėti svarbius kriterijus, kuriais galima pateisinti skirtingą dviejų dujų transportavimo veiklos rūšių vertinimą (paantraštė a), o paskui išnagrinėti, ar bendrą ir nuolatinį perdavimo ir tranzito atskyrimą Dujų įstatyme galima pateisinti remiantis šiais kriterijais (paantraštė b). Kadangi toks atskyrimas tiksliai neatspindi skirtumo tarp visos perdavimo ir visos tranzito veiklos, o iš jo matyti tik bendra tendencija, reikia nustatyti, ar tokį apibendrinimą galima pateisinti (paantraštė c).

a)      Svarbūs kriterijai, kuriais galima pateisinti skirtingus tarifus

87.      Iš Reglamento Nr. 1775/2005 ir Direktyvos 2003/55 nuostatų matyti, kad skirtingus tarifus galima pateisinti šiais objektyviais kriterijais:

–        faktinės transportavimo veiklos sąnaudos(30),

–        investicijos, reikalingos sistemos vientisumui ir gerinimui užtikrinti(31),

–        investicijoms į tam tikrą veiklą būdinga rizika(32),

–        tam tikrai veiklai būdinga konkurencija(33) ir

–        viešuosius interesus atitinkančios paslaugos(34).

Be to, Reglamente Nr. 1775/2005 ir Direktyvoje 2003/55 pabrėžiama, jog svarbu vengti įvairių dujų transportavimo veiklos rūšių tarpusavio subsidijavimo(35).

88.      Tačiau aplinkybė, jog transportuojamos dujos skirtos arba vartotojams Belgijoje, arba transportuoti į kitą valstybę narę, nėra kriterijus, kuriuo remiantis savaime galima pateisinti skirtingą dviejų panašių dujų transportavimo veiklos rūšių vertinimą(36).

b)      Bendro ir nuolat daromo atskyrimo, kaip antai perdavimo ir tranzito veiklos atskyrimas, pateisinimas

89.      Nacionalinis įstatymas, kai antai 2005 m. Dujų įstatymas, kuriame bendrai ir nuolat atskiriami perdavimas ir tranzitas, akivaizdžiai neatitinka nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis tinklais principo. Tokiame įstatyme daromas skirtumas atsižvelgiant į tai, ar transportuojamos dujos skirtos naudoti Belgijoje, ar transportuoti į kitos valstybės narės teritoriją. Šis kriterijus nėra svarbus pateisinant skirtingą vertinimą.

90.      Vis dėlto toks atskyrimas gali atitikti nediskriminavimo principą, jei iš tiesų atspindi šių dviejų veiklos rūšių skirtumus, susijusius su svarbiais kriterijais. Iš tikrųjų nors iš Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnio ir Direktyvos 2003/55 18 straipsnio matyti, kad skirtingas perdavimo veiklos ir tranzito veiklos vertinimas turi būti pateisintas, šiose nuostatose nėra numatyta pozityvios šių veiklos rūšių diskriminacijos. Taigi pagal šiuos aktus nedraudžiama skirtingai vertinti perdavimą ir tranzitą, jei tarp šių veiklos rūšių yra skirtumų, susijusių su svarbiais kriterijais.

i)      Belgijos vyriausybės požiūris

91.      Belgijos vyriausybė mano, kad perdavimo ir tranzito veiklos atskyrimas yra pateisinamas. Ji teigia, jog pagal nediskriminavimo principą galima taikyti du atskirus režimus perdavimo ir tranzito veiklai, jei šios veiklos rūšys labai skiriasi ir laikomasi kitų Reglamento Nr. 1775/2005 ir Direktyvos 2003/55 reikalavimų. Anot Belgijos vyriausybės, tokia sistema nėra diskriminacinė, nes kiekvieno režimo atveju visi sistemos naudotojai turi galimybę tuo pačiu metu ir tomis pačiomis sąlygomis gauti tą pačią paslaugą.

92.      Toks požiūris, mano nuomone, grindžiamas klaidingu nediskriminavimo principo aiškinimu. Aišku, pagal šį principą valstybės narės neprivalo pateisinti skirtingo dviejų nepanašių situacijų vertinimo. Tačiau jei abi situacijos, kaip antai perdavimas ir tranzitas, yra panašios, kiekviena išimtinio režimo nuostata turi būti pateisinta. Todėl siekiant pateisinti dviejų atskirų tarifų režimų taikymą nepakanka įrodyti, jog tam tikra tranzito veikla gali turėti ypatumų, nebūdingų perdavimo veiklai. Atvirkščiai, valstybė narė turi pateisinti kiekvieną išimtinio, palyginti su perdavimui numatytu režimu, režimo nuostatą, kurią šis numato tranzitui. Taigi išimtinis tranzito veiklos režimas pateisinamas tik tuomet, kai jis atspindi šių veiklos rūšių skirtumus, susijusius su svarbiais Reglamente Nr. 1775/2005 ir Direktyvoje 2003/55 numatytais kriterijais.

ii)    Objektyvūs perdavimo ir tranzito veiklos skirtumai

93.      Fluxys ir Belgijos vyriausybė teigia, kad bendrai atskiriant perdavimą ir tranzitą parodomi objektyvūs šių dviejų transportavimo veiklos rūšių skirtumai, susiję su svarbiais kriterijais. Šiuo klausimu jos, be kita ko, tvirtina, kad:

–        tranzito veiklai būdinga tarptautinė konkurencija, o perdavimo veiklai – monopolis,

–        tranzito veiklos paklausa ne tokia stabili,

–        tranzito veiklai būdinga didesnė nesėkmingo investavimo rizika,

–        perdavimo veiklai būdingi didesni trumpo laikotarpio svyravimai, todėl teikiamos paslaugos paprastai turi būti lanksčios, ir

–        perdavimo veiklai taikomi viešuosius interesus atitinkančių paslaugų reikalavimai

94.      CREG, Jungtinės Karalystės vyriausybė ir Komisija abejoja tuo, kad šie ypatumai būdingi visai Fluxys vykdomai tranzito veiklai. Jos mano, kad ypatumai gali skirtis, nelygu tranzito maršrutai.

95.      Dėl Fluxys ir Belgijos vyriausybės nurodytų skirtumų visų pirma pasakytina, kad šie skirtumai susiję su svarbiais kriterijais, kaip antai paminėtais šios išvados 87 punkte. Taigi susijusiais su tokiais kriterijais skirtumais galima pateisinti skirtingą vertinimą.

96.      Tačiau nacionalinės teisės akto, kaip antai 2005 m. Dujų įstatymas, nuostatose bendrai ir nuolat atskiriama visa perdavimo ir tranzito veikla. Toks atskyrimas pateisinamas tik jei nurodyti skirtumai būdingi visai tranzito veiklai. Fluxys ir Belgijos vyriausybė pateisina leidžiančias nukrypti tranzito nuostatas, be kita ko, nurodydama, jog ši veikla vykdoma tarptautinės konkurencijos sąlygomis, kad tranzito paklausa ne tokia stabili ir kad tranzitui būdinga didesnė investavimo rizika. Tačiau šiuo atveju man visiškai neaišku, ar tranzito veiklai būdingi visi šie požymiai.

97.      Vykstant prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrai Teisingumo Teismas neturi kompetencijos pats nustatyti faktinių aplinkybių. Taigi prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turi nustatyti, ar Fluxys vykdomai tranzito veiklai būdingi Fluxys ir Belgijos vyriausybės nurodyti skirtumai. Tačiau kadangi nagrinėti reikia atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1775/2005 ir Direktyvos 2003/55 nustatyto reglamentavimo ribas, darytinos tokios pastabos, kaip nurodoma toliau.

98.      Kalbant apie teiginį, jog tranzito veikla vykdoma tarptautinės konkurencijos sąlygomis, pažymėtina, kad prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės išsamiai išnagrinėti, ar visiems tranzito per Fluxys tinklą maršrutams būdinga tarptautinė konkurencija ir ar ji yra tokia stipri, kad į ją reikia atsižvelgti nustatant tarifus visai tranzito veiklai. Vien techninės galimybės nutiesti kitą tranzito maršrutą arba naudoti kito operatoriaus sistemą nepakanka tam, kad būtų padaryta išvada, jog tranzito maršrutui būdinga stipri tarptautinė konkurencija. Maršrutas kito operatoriaus sistema arba kito maršruto nutiesimas turi būti ekonominė tranzito Fluxys sistema maršruto alternatyva. Tarptautinės konkurencijos poveikis tranzitui įvairiais maršrutais gali skirtis.

99.      Kadangi Fluxys ir Belgijos vyriausybė nurodo, jog tranzitui būdinga didesnė investavimo rizika, prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės išnagrinėti šios rizikos tikimybę. Ji gali priklausyti visų pirma nuo tarptautinės konkurencijos ir jos stiprumo, taip pat nuo jau susigrąžintų investicijų dydžio. Taigi gali būti, kad ši rizika skiriasi atsižvelgiant į įvairius tranzito maršrutus.

100. Galiausiai prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas turės išanalizuoti, ar paklausos nestabilumas būdingas visiems tranzito Fluxys sistema maršrutams ir ar jis jiems būdingas vienodai.

101. Nesiekdama nuspėti prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo tyrimo rezultatų, manau, labai tikėtina, jog jis nuspręs, kad ne visai tranzito veiklai būdingi Fluxys ir Belgijos vyriausybės nurodyti apribojimai arba kad jie būdingi nevienodai. Šiuo atveju perdavimo veiklos nuolatinis ir bendras atskyrimas nuo tranzito veiklos negali būti pateisintas skirtumais, susijusiais su svarbiais kriterijais, nes jis neatspindi objektyvių šių dviejų veiklos rūšių skirtumų.

iii) Teisė apibendrinti

102. Tuo (galimu) atveju, jei nacionaliniame įstatyme, kaip antai Dujų įstatymas, numatyto bendro ir nuolatinio perdavimo veiklos atskyrimo nuo tranzito veiklos negalima pateisinti skirtumais, susijusiais su svarbiais kriterijais, reikia nustatyti, ar šį atskyrimą galima pateisinti valstybių narių teise apibendrinti.

103. Pagal nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis principą valstybės narės neprivalo numatyti tarifų režimų, iš kurių būtų detaliai matyti visos įvairių transportavimo veiklos rūšių ypatybės. Atsižvelgdamos į tarifų praktiškumą ir skaidrumą valstybės narės gali šiek tiek apibendrinti tarifų režimą. Jos turi tam tikrą diskreciją pasirinkti tarifų režimo apibendrinimo kriterijus(37).

104. Net jei perdavimo veiklos atskyrimas nuo tranzito veiklos aiškiai neparodo visų šių transportavimo veiklos rūšių skirtumų, negalima neigti, jog jis atspindi bendrą tendenciją. Todėl reikia nustatyti, ar bendrą ir nuolatinį perdavimo veiklos atskyrimą nuo tranzito veiklos galima pateisinti valstybių narių teisę apibendrinti.

105. Manau, į šį klausimą reikia atsakyti neigiamai. Perdavimo veiklos ir tranzito veiklos atskyrimu grindžiamas apibendrinimas prieštarautų Reglamento Nr. 1775/2005 ir Direktyvos 2003/55 tikslams. Šiais aktais siekiama paskatinti vieningos Europos gamtinių dujų rinkos plėtrą ir atitinkamai panaikinti dujų srautų tarp valstybių narių kliūtis(38). Teisės naudotis aukšto slėgio dujų tinklais reglamentavimas, o ne diskriminavimas ją suteikiant yra pagrindinė priemonė panaikinti gamtinių dujų srautų tarp valstybių narių kliūtis. Iš tiesų pagal nediskriminavimo principą operatoriai privalo įrodyti, kad dujų srautai tarp valstybių narių turi būti vertinami kitaip nei dujų srautai valstybės viduje. Toks įpareigojimas pateisinti skirtingą dujų srautų tarp valstybių narių ir dujų srautų valstybės viduje vertinimą leidžia nustatyti vertinimo skirtumus, kurie nėra paremti svarbiais kriterijais, todėl nepagrįsti(39).

106. Tarifų režimų, kuriais daromas skirtumas tarp perdavimo ir tranzito, apibendrinimas gali turėti neigiamos įtakos Reglamento Nr. 1775/2005 ir Direktyvos 2003/55 tikslui integruoti rinką(40). Jis leidžia sistemų operatoriams taikyti skirtingus tarifus, net kai tai nepateisinama svarbiais kriterijais. Net jei toks požiūris taikomas tik tam tikrais atvejais, jis prieštarauja laipsniškos nacionalinių rinkų integracijos idėjai.

107. Taigi manau, kad nors valstybės narės, žinoma, gali šiek tiek apibendrinti tarifų režimus, Reglamentu Nr. 1775/2005 ir Direktyva 2003/55 vis dėlto draudžiama apibendrinti perdavimo veiklą ir tranzito veiklą.

c)      Rezultatas

108. Nacionalinės teisės aktas, kaip antai 2005 m. Dujų įstatymas, pagal kurį bendrai ir nuolat atskiriamos dujų transportavimo veiklos rūšys – perdavimas bei tranzitas ir toks atskyrimas aiškiai neatspindi perdavimo ir tranzito veiklos skirtumų, susijusių su svarbiais kriterijais, prieštarauja Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnyje ir Direktyvos 2003/55 18 straipsnyje įtvirtintam nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis gamtinių dujų tinklais principui.

D –    Santrauka

109. Iš Direktyvos 2003/55 32 straipsnio 1 dalies matyti, kad Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnio 1 dalyje ir minėtos direktyvos 18 straipsnyje reglamentuotas nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis dujų tinklais principas netaikomas „anksčiau sudarytoms“ sutartims.

110. Tiek, kiek taikomas Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnyje ir minėtos Direktyvos 2003/55 18 straipsnyje numatytas nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis dujų tinklais principas, pagal jį draudžiama nacionaliniu įstatymu nustatyti du atskirus tarifų režimus: vieną – gamtinių dujų perdavimui, kitą – jų tranzitui, nebent šie atskiri tarifų režimai aiškiai atspindi visos perdavimo ir tranzito veiklos skirtumus ir šie skirtumai susiję su svarbiais kriterijais pagal Reglamentą Nr. 1775/2005 ir Direktyvą 2003/55. Aplinkybė, kad dujos transportuojamos per valstybių narių sienas, savaime nėra svarbus kriterijus.

VIII – Išvada

111. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, siūlau Teisingumo Teismui taip atsakyti į Cour d'appel de Bruxelles pateiktą prejudicinį klausimą:

„Pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1775/2005 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų 3 straipsnyje ir 2003 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/55/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 98/30/EB, 18 straipsnyje numatytą nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis aukšto slėgio dujų sistemomis principą draudžiama nacionaliniu įstatymu nustatyti du atskirus tarifų režimus: vieną – gamtinių dujų transportavimui valstybės viduje, kitą – jų transportavimui kertant sienas, nebent šiam transportavimui kertant sienas taikomas išimtinis tarifų režimas aiškiai atspindi dujų transportavimo kertant sienas ir jų transportavimo šalies viduje veiklos skirtumus ir šie skirtumai susiję su svarbiais kriterijais pagal Reglamentą Nr. 1775/2005 ir Direktyvą 2003/55.“

1 – Originalo kalba: prancūzų.

2 – Remiantis Lisabonos sutartimi, iš dalies keičiančia Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį, pasirašyta Lisabonoje 2007 m. gruodžio 13 d. (OL C 306, p. 1), prašymo priimti prejudicinį sprendimą procedūra nuo šiol reglamentuojama SESV 267 straipsniu.

3 – OL L 176, p. 57; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 230.

4 – OL L 289, p. 1.

5 – Šioje išvadoje vartojama Bendrijos teisės sąvoka, nes ratione temporis pagrindinės bylos faktinių aplinkybių metu dar buvo taikoma Bendrijos, o ne Sąjungos teisė.

6 – OL L 147, p. 37; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 1 t., p. 151.

7 – OL L 204, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 12 sk., 2 t., p. 28.

8 – 2007 m. kovo 16 d., 2007 m. gruodžio 21 d., 2008 m. birželio 6 d., 2008 m. gruodžio 22 d., 2009 m. kovo 10 d. ir 2009 m. gegužės 6 d. įstatymai.

9 –      Šio straipsnio antroje pastraipoje buvo nustatyta: „Nepažeidžiant nuostatų dėl reglamentuojamų tarifų ir Geros elgsenos kodekso, dėl teisės naudotis tariamasi sąžiningai“. Ši pastraipa, panaikinta 2008 m. gruodžio 22 d. įstatymu pateikus ieškinį dėl įsipareigojimų neįvykdymo byloje Komisija prieš Belgiją (2009 m. gruodžio 3 d. sprendimas, C‑475/08, Rink. p. I‑0000), neturi reikšmės šioje byloje.

10 – Šią dieną nustojo galioti Direktyvos 2003/55 nuostatos, nes jos buvo panaikintos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/73/EB dėl gamtinių dujų vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/55 (OL L 211, p. 94), 53 straipsniu.

11 – Belgijoje gamtinių dujų tiekimo ir perdavimo veiklą nuo seno vykdė bendrovė Distrigaz SA, kurios 50 % kapitalo priklausė Belgijos valstybei. Liberalizuojant šį sektorių 2001 m. Distrigaz SA buvo padalyta. Buvo įkurta nauja akcinė bendrovė, kuri perėmė pavadinimą „Distrigaz“ ir buvo atsakinga būtent už tiekimo veiklą, o ankstesnė bendrovė toliau vertėsi perdavimo veikla ir pakeitė savo pavadinimą į „Fluxys“.

12 – 2004 m. kovo 25 d. Sprendimas Karner (C‑71/02, Rink. p. I‑3025, 21 punktas) ir 2004 m. balandžio 1 d. Sprendimas Bellio F.lli (C‑286/02, Rink. p. I‑3465, 28 punktas).

13 – 2008 m. gruodžio 4 d. Sprendimas Jobra (C‑330/07, Rink. p. I‑9099, 17 punktas ir jame nurodyta teismo praktika).

14 – 2000 m. birželio 28 d. Nutartis Laguillaumie (C‑116/00, Rink. p. I‑4979, 23 ir 24 punktai); 2007 m. balandžio 19 d. Sprendimas Asemfo (C‑295/05, Rink. p. I‑2999, 33 punktas), taip pat 2010 m. sausio 20 d. Nutartis Agueda María Saenz Morales (C‑389/09, Rink. p. I‑0000, 13 punktas).

15 – 1982 m. balandžio 1 d. Sprendimas Holdijk ir kt. (141/81–143/81, Rink. p. 1299, 6 punktas); 2007 m. lapkričio 8 d. Sprendimas Schwibbert (C‑20/05, Rink. p. I‑9447, 21 punktas), taip pat Nutartis Agueda María Saenz Morales (minėta, 14 punktas).

16 – 2010 m. birželio 22 d. Sprendimas Melki (C‑188/10 ir C‑189/10, Rink. p. I‑0000, 40–57 punktai).

17 – Žr. Direktyvos 2003/55 2 konstatuojamąją dalį.

18 – Tokio monopolio priežastys nurodytos T. Olbricht „Netzzugang in der deutschen Gaswirtschaft“, Düsseldorfer Schriften zum Energie- und Kartellrecht, Verlag Energiewirtschaft und Technik, 2008, 56 ir paskesniuose puslapiuose.

19 – Žr. Direktyvos 2003/55 2 konstatuojamąją dalį.

20 – Kalbama apie sutartis, sudarytas už gamtinių dujų dujotakių tinklus ir tiekimų kokybę atsakingų bendrovių ir tam tikrais atvejais bendrovių, kurios valstybėse narėse atsakingos už gamtinių dujų importą ir eksportą; už dujotakių tinklus atsakingos bendrovės išsamiai nurodytos Direktyvos 91/296 priede.

21 – Žr. šios išvados 67 punktą.

22 – 1996 m. vasario 13 d. Sprendimas Gillespie ir kt. (C‑342/93, Rink. p. I‑475, 16 punktas); 2004 m. balandžio 29 d. Sprendimas Novartis Pharmaceuticals (C‑106/01, Rink. p. I‑4403, 60 punktas); 2009 m. birželio 11 d. Sprendimas Agrana Zucker (C‑33/08, Rink. p. I‑5035, 46 punktas) ir 2009 m. rugsėjo 17 d. Sprendimas Komisija prieš Koninklijke FrieslandCampina (C‑519/07 P, Rink. p. I‑0000, 100 punktas).

23 – Šiuo klausimu žr. 1971 m. spalio 27 d. Sprendimą Rheinmühlen Düsseldorf (6/71, Rink. p. 823, 14 punktas); 1977 m. spalio 19 d. Sprendimą Ruckdeschel ir kt. (117/76 ir 16/77, Rink. p. 1753, 8 punktas); 1994 m. spalio 5 d. Sprendimą Vokietija prieš Tarybą (C‑280/93, Rink. p. I‑4973, 74 punktas), taip pat 2008 m. gruodžio 16 d. Sprendimą Arcelor Atlantique et Lorraine ir kt. (C‑127/07, Rink. p. I‑9895, 26 punktas). Taip pat žr. R. Hernu „Principe d’égalité et principe de non-discrimination dans la jurisprudence de la Cour de justice des Communautés européennes“, LGDJ, 2003, p. 357, kur nurodoma, kad nėra pačių situacijų panašumo arba savitumo ir kad situacijos vertinamos atsižvelgiant tik į teisės normos paskirtį ir tikslą.

24 – Priešingai nei perdavimo veiklos tarifai, kurie turi atitikti šias nuostatas pagal 2005 m. Dujų įstatymo 15/5ter straipsnio 2 punktą.

25 – Priešingai nei perdavimo veiklos tarifai, kurie turi atitikti šias nuostatas pagal 2005 m. Dujų įstatymo 15/5ter straipsnio 4 punktą.

26 – Priešingai nei perdavimo veiklos tarifai, kurie turi atitikti šias nuostatas pagal 2005 m. Dujų įstatymo 15/5ter straipsnio 5 punktą.

27 – Priešingai nei perdavimo veiklos tarifai, kurie turi atitikti šias nuostatas pagal 2005 m. Dujų įstatymo 15/5ter straipsnio 8 punktą.

28 – Žr. šios išvados 78–81 punktus.

29 – Šiuo klausimu žr. 1977 m. liepos 5 d. Sprendimą Bela-Mühle Bergmann (114/76, Rink. p. 1211, 7 punktas); 1982 m. liepos 15 d. Sprendimą Edeka Zentrale (245/81, Rink. p. 2745, 11 ir 13 punktus); 1998 m. kovo 10 d. Sprendimą Vokietija prieš Tarybą (C-122/95, Rink. p. I‑973, 68 ir 71 punktus); 2006 m. kovo 23 d. Sprendimą Unitymark ir North Sea Fishermen’s Organisation (C‑535/03, Rink. p. I‑2689, 53, 63, 68 ir 71 punktus), taip pat minėtą Sprendimą Arcelor Atlantique et Lorraine ir kt. (47 punktas).

30 – Žr., be kita ko, Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir šio reglamento 6 ir 7 konstatuojamąsias dalis, taip pat Direktyvos 2003/55 6 konstatuojamąją dalį.

31 – Žr., be kita ko, Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnio 1 dalies pirmą pastraipą ir šio reglamento 6 konstatuojamąją dalį.

32 – Žr., be kita ko, Reglamento Nr. 1775/2005 7 konstatuojamąją dalį.

33 – Žr., be kita ko, Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą ir 7 konstatuojamąją dalį.

34 – Žr. Direktyvos 2003/55 3 straipsnio 3 ir 4 dalis.

35 –      Žr., be kita ko, Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnio 1 dalies trečią pastraipą.

36 – Žr. šios išvados 78–81 punktus.

37 – Pagal analogiją žr. generalinės advokatės J. Kokott išvados byloje Hlozek, kurioje buvo priimtas 2004 m. gruodžio 9 d. sprendimas, C‑19/02, Rink. p. I‑11491, 57–59 punktus.

38 – Žr. Direktyvos 2003/55 31 konstatuojamąją dalį, pagal kurią priimant Direktyvą 2003/55 ir panaikinant Direktyvą 91/296 buvo siekiama imtis priemonių, užtikrinančių vienodus ir nediskriminacinius teisės naudotis perdavimo sistema režimus, įskaitant dujų srautus tarp valstybių narių. Taip pat žr. Direktyvos 2003/55 1 ir 6–8 konstatuojamąsias dalis.

39 – Ji taip pat leidžia nustatyti tarptautinių srautų kliūtis, kurias galima pašalinti ne taikant nediskriminavimo suteikiant teisę naudotis principą, o galbūt priimant kitą Bendrijos teisės aktų leidėjo priemonę.

40 – Žr. Reglamento Nr. 1775/2005 3 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, kad teisės naudotis tinklu tarifai neturi iškraipyti tarptautinės prekybos naudojant skirtingus transportavimo tinklus.

Full & Egal Universal Law Academy