4.4.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 82/11
2009 m. sausio 8 d. Gerasimos Potamianos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. spalio 15 d. Pirmosios instancijos teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-160/04 Potamianos prieš Komisiją
(Byla C-4/09 P)
(2009/C 82/21)
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantas: Gerasimos Potamianos, atstovaujamas advokatų S. Orlandi, A. Coolen, J.-N. Louis ir E. Marchal
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Apelianto reikalavimai
—
Panaikinti 2008 m. spalio 15 d. Pirmosios instancijos teismo (septintoji kolegija) sprendimo byloje T-160/04 (Potamianos prieš Komisiją) dalį, kuria šis teismas atmetė visus 2004 m. balandžio 26 d. ieškinyje, pareikštame dėl Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos sprendimo nepratęsti laikinojo tarnautojo tarnybos sutarties, nurodytus reikalavimus;
—
panaikinti Sudaryti tarnybos sutartis įgaliotos tarnybos sprendimą nepratęsti laikinojo tarnautojo tarnybos sutarties;
—
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Grįsdamas apeliacinį skundą apeliantas pareiškė keturis kaltinimus.
Pirmasis kaltinimas susijęs su neteisingu Pirmosios instancijos teismo pateiktu išaiškinimu, kad laikinojo tarnautojo tarnybos sutarties nepratęsimas buvo grindžiamas su tarnybos interesais susijusiomis priežastimis. Iš tiesų apelianto viršininkai keletą kartu prašė pratęsti jo tarnybos sutartį. Atvirkščiai, iš objektyvių, reikšmingų ir neprieštaringų įrodymų matyti, kad nagrinėjamas sprendimas nepratęsti tarnybos sutarties buvo grindžiamas tik nesumavimo taisyklės, nustatančios maksimalų šešerių metų laikinojo tarnautojo tarnybos laikotarpį, taikymu.
Pareikšdamas antrąjį kaltinimą apeliantas tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad jis nepateikė savo kandidatūros užimti atitinkamų laisvų pareigų, nors apeliantas laiku pateikė prašymą pratęsti jo tarnybos sutartį ir, netgi paskelbus pranešimą apie laisvą darbo vietą, jis dar keletą kartų pateikė minėtą prašymą.
Pareikšdamas trečiąjį kaltinimą apeliantas teigia, kad Pirmosios instancijos teismas įvykdė teisės klaidą, nes padarė išvadą, jog Sudaryti tarnybos sutartis įgaliota tarnyba nepiktnaudžiavo įgaliojimais. Iš tiesų priimant į tarnybą laikinuosius tarnautojus buvo siekiama sumažinti laisvų darbo vietų Komisijoje skaičių, o būtent kompensuoti tai, kad trūko konkursą laimėjusių asmenų.
Šis tikslas buvo neįvykdytas atsisakius pratęsti apelianto tarnybos sutartį pritaikius nesumavimo taisyklę, nes apie jo darbo vietą buvo paskelbta iki konkurso sąrašų paskelbimo. Be to, į šią darbo vietą buvo priimtas laikinasis tarnautojas sudarius tarnybos sutartį ilgam terminui, nors su visais kitais tame pačiame direktorate dirbusiais laikinaisiais tarnautojais tarnybos sutartys buvo sudarytos trumpam laikotarpiui, kas pratęsiant automatiškai ir neskelbiant iš anksto apie jų darbo vietą.
Galiausiai, kitaip nei tai buvo daroma šiuo atveju, kitų laikinųjų tarnautojų, kurių situacija buvo panaši, išskyrus darbo stažo požiūriu, tarnybos sutartys buvo pratęsto nepaskelbus pranešimo apie jų darbo vietą, todėl buvo pažeistas vienodo požiūrio principas. Tokiomis aplinkybėmis vykstant procesui Pirmosios instancijos teisme buvo klaidinga nuspręsta perkelti įrodinėjimo naštą, nes būtent apeliantas, o ne atsakovė, privalėjo įrodyti, kad pastaroji nesilaikė pačios nustatytų taisyklių.
Full & Egal Universal Law Academy