4.4.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 82/19
2009 m. vasario 4 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Bendrijų Komisija prieš Airiją
(Byla C-50/09)
(2009/C 82/35)
Proceso kalba: anglų
Šalys
Ieškovė: Europos Bendrijų Komisija, atstovaujama P. Oliver, C. Clyne, J.-B. Laignelot
Atsakovė: Airija
Ieškovės reikalavimai
Pripažinti, kad
—
neperkėlusi direktyvos 3 straipsnio,
—
neužtikrinusi, kad tais atvejais, kai Airijos planavimo valdžios institucijos ir Aplinkos apsaugos agentūra turi sprendimų priėmimų teisę, kiek tai susiję su projektu, yra visiškai laikomasi direktyvos 2, 3 ir 4 straipsnių reikalavimų,
—
į šią direktyvą perkeliančių teisės aktų taikymo sritį neįtraukusi griovimo darbų,
Airija neįvykdė įsipareigojimų pagal iš dalies pakeistą 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB (1) dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo
—
Priteisti iš Airijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Direktyvos 3 straipsnio neperkėlimas
Komisija tvirtina, kad 2001 m. Reglamentų dėl teritorijos planavimo ir plėtros (Planning and Development Regulations 2001) 173 skyriuje, kuriame reikalaujama, jog planavimo institucijos atsižvelgtų į poveikio aplinkai įvertinimą ir į asmenų, su kuriais buvo konsultuojamasi, pateiktą informaciją, remiamasi pareiga, numatyta direktyvos 8 straipsnyje atsižvelgti į informaciją, kuri buvo surinkta laikantis direktyvos 5, 6 ir 7 straipsnių. Komisija mano, kad 173 skyrius neatitinka platesnės pareigos pagal direktyvos 3 straipsnį užtikrinti, kad poveikio aplinkai įvertinime yra nustatyti, aprašyti ir įvertinti visi šioje nuostatoje numatyti klausimai.
Dėl 2001 m. Reglamentų dėl teritorijos planavimo ir plėtros 94, 108 ir 111 straipsnių bei 6 priedo Komisija pateikia toliau nurodytas pastabas. 94 straipsnyje skaitomame kartu su 6 priedo 2 punkto b papunkčiu numatyta informacija, kuri turi būti pateikta poveikio aplinkai įvertinime. Kalbama apie informaciją, kurią projekto vykdytojas turi pateikti pagal direktyvos 5 straipsnį; ir kurią reikia atskirti nuo bendro poveikio aplinkai įvertinimo. 108 ir 111 straipsniuose reikalaujama, kad planavimo institucijos įvertintų poveikio aplinkai įvertinimo tinkamumą. Komisijos manymu, šiose nuostatose daroma nuoroda į direktyvos 5 straipsnį, tačiau tai nepakeičia direktyvos 3 straipsnio perkėlimo. Informacija, kurią projekto vykdytojas turi pateikti, yra tik poveikio aplinkai įvertinimo dalis, o nuostatos susijusios su tokia informacija nepakeičia 3 straipsnyje numatytos pareigos.
Reikalavimo, kad institucijos iš tikrųjų bendradarbiautų, nenumatymas
Nors Komisija iš esmės neprieštarauja, kad sprendimų priėmimo procesas apimtų kelis etapus arba tam, kad atsakomybė už tą patį projektą būtų padalinta kelioms skirtingoms sprendimus priimančioms institucijoms, jai kyla abejonių kaip konkrečiai pareigos yra pasidalintos tarp įvairių sprendimus priimančių institucijų. Komisija mano, kad Airijos teisės aktuose nėra jokios pareigos sprendimus priimančioms institucijoms veiksmingai derinti savo veiksmus, o tai pažeidžia direktyvos 2, 3 ir 4 straipsnius.
Direktyvos netaikymas griovimo darbams
Komisijos nuomone, kai yra įvykdytos kitos direktyvoje numatytos sąlygos, turi būti atliktas griovimo darbų poveikio aplinkai įvertinimas. 2001 m. Reglamentais dėl teritorijos planavimo (2 priedo I dalies 50 klasė) Airija siekė netaikyti direktyvos beveik visiems griovimo darbams. Komisija mano, kad tai akivaizdžiai pažeidžia direktyvą.
(1) OL L 175, p. 40; 2004 m. Specialusis leidimas lietuvių k., 15 sk., 1 t., p. 248.
Full & Egal Universal Law Academy