18.4.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 90/17
2009 m. vasario 17 d. Nuova Agricast Srl ir Cofra srl pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. gruodžio 2 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) sprendimo byloje T-362/05 Nuova Agricast Srl ir Cofra prieš Komisiją
(Byla C-67/09 P)
2009/C 90/28
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantės: Nuova Agricast Srl ir Cofra srl, atstovaujamos advokato M. A. Calabrese
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Apeliančių pagrindiniai reikalavimai
—
panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jame nurodoma, kad 2000 m. gegužės 29 d. laiškas nebuvo melagingas, ir todėl atmesti Komisijos priešieškinį dėl esmės,
—
dėl 2006 m. kovo 2 d. laikinosiose organizavimo priemonės nurodytų klausimų konstatuoti ir pripažinti, kad imdamasi ieškinyje pirmojoje instancijoje nurodytų neteisėtų veiksmų Komisija šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidė Bendrijos teisę ir padarė turtinės žalos ieškovėms,
—
grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kad šis priimtų sprendimą dėl klausimų, kurių neapima 2006 m. kovo 2 laikinosios organizavimo priemonės,
—
o dėl bylinėjimosi išlaidų:
i.
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas,
ii.
arba atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimą,
arba, jei būtų nuspręsta, kad byla neišsprendžiama iš esmės,
Papildomi apeliančių reikalavimai
—
panaikinti skundžiamą sprendimą tiek, kiek jame nurodoma, kad 2000 m. gegužės 29 d. laiškas nebuvo melagingas, ir todėl atmesti Komisijos priešieškinį dėl esmės,
—
grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo,
—
atidėti bylinėjimosi išlaidų klausimą.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirmasis apeliacinio skundo pagrindas dėl neteisėtumo pagrįstas Pirmosios instancijos teismo padaryta teisės klaida dėl Komisijos sprendimo leisti pagalbos schemą, kuri prieštarauja teisinio saugumo teisėtų lūkesčių apsaugos ir diskriminavimo tarp įmonių, dalyvaujančių toje pačioje pagalbos schemoje, draudimo principams, taip pat EB 87 straipsnio ir Bendrijos teismų praktikos, kurioje nurodoma, kad EB 88 straipsnyje numatyta procedūra jokiu būdu negali būti Bendrijos teisės normų ir principų pažeidimo instrumentu, ir kurioje nustatoma, kad Komisija negali leisti schemų, kurios pažeidžia kitas Bendrijos teisės normas ir principus, pažeidimu.
Ieškovės tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas 1997 m. Sprendimą aiškindamas taip, kaip jis tai padarė skundžiamo sprendimo 81 punkte, visą pagalbos schemą, kurią buvo leista įgyvendinti minėtu sprendimu, išaiškino taip, kad ji tapo nesuderinama su teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir diskriminavimo draudimo principais, nes toks išaiškinimas, nors pagal šią schemą įmonėms, kurios paraišką pirmą kartą pateikė pagal 1999 m. pranešimą apie viešuosius pirkimus, suteikė konkrečias garantijas kad jos prireikus galės pakeisti paraišką pagal vėlesnius pranešimus, tokį pakeitimą padarė logiškai neįmanomu, nes po 1999 m. gruodžio 31 d. tokių pranešimų apie pirkimus, net skirtų tik paraiškų pakeitimams, negalėjo būti. Todėl ieškovės mano, kad schema, jei ją taip reikėtų aiškinti, pažeidė ne tik teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, bei ir diskriminavimo draudimo principą, nes tik įmonėms, kurios pirmą kartą dalyvavo 1999 m. antrojoje viešųjų pirkimų procedūroje, nebuvo leista daryti to, ką galėjo daryti ankstesniuose pirkimuose dalyvavusios įmonės.
Antrasis apeliacinio skundo pagrindas dėl neteisėtumo pagrįstas Pirmosios instancijos teismo padaryta teisės klaida dėl to, kad jis nepatikrino, ar jo pateiktas 1997 m. Sprendimo leisti pagalbos schemą išaiškinimas galėjo būti pakeistas kitu, minėtų teisės principų nepažeidžiančiu išaiškinimu. Tokiu būdu Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktiką, kurioje nustatyta šio teismo pareiga patikrinti tokio pakeitimo galimybę.
Ieškovės tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas bendrai ir abstrakčiai aiškindamas 1997 m. Sprendimu leistą schemą nepatikrino, ar jo pateiktas 1997 m. Sprendimo leisti pagalbos schemą aiškinimas buvo pakeičiamas kitu, minėtų teisės principų nepažeidžiančiu išaiškinimu, todėl jis padarė teisės klaidą, nes pažeidė teismų praktiką, pagal kurią, jeigu Bendrijos antrinės teisės tekstas gali būti aiškinamas įvairiai, reikia pasirinkti tą aiškinimą, pagal kurį nuostatos atitiktų EB sutartį, o ne tą, kuris leistų konstatuoti jų neatitikimą minėtai sutarčiai.
Trečiasis apeliacinio skundo pagrindas dėl neteisėtumo: ieškovės mano, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas, tiek, kiek jame (50 ir 51 punktai) nurodoma, kad 2000 m. gegužės 29 d. laiškas nebuvo melagingas, nes yra padaryta šio laiško aiškinimo klaida bei faktinių aplinkybių iškraipymas, o taip pat reikia atmesti Komisijos priešieškinį dėl esmės, kuriuo siekiama, kad iš apeliacinių skundų tekstų būtų išbrauktas tvirtinimas, jog Komisija rašydama 2000 m. gegužės 29 d. laišką padarė ideologinę klaidą, leisdama suprasti, kad per 2000 m. gegužės 16 d. susitikimą Italijos valdžios institucijos nenurodė, kad egzistuoja įmonės priklausančios trečiojoje viešųjų pirkimų procedūroje dalyvavusių kategorijai.
Full & Egal Universal Law Academy