16.5.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 113/22
2009 m. vasario 19 d. Società Italiana per il gas SpA (Italgas) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. lapkričio 28 d. Pirmosios instancijos teismo (šeštoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo sujungtose bylose T-254/00, T-270/00 ir T-277/00 Hotel Cipriani SpA ir kt. prieš Komisiją
(Byla C-76/09 P)
2009/C 113/43
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantė: Società Italiana per il gas SpA (Italgas), atstovaujama advokatų M. Merola, M. Pappalardo, T. Ubaldi
Kitos proceso šalys: Hotel Cipriani SpA, Italijos Respublika, Coopservice — Servizi di fiducia Soc. coop. rl, Comitato „Venezia vuole vivere“, Europos Bendrijų Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
Panaikinti skundžiamą sprendimą.
—
Panaikinti sprendimo (1), 1ir 2 straipsnius tiek, kiek Italijos nustatytas atleidimas nuo mokesčių nesuderinamas su Bendrijos teise, ir sprendimo 5 straipsnį arba nepatenkinus šių reikalavimų, grąžinti bylą Pirmosios instancijos teismui pagal Teisingumo Teismo statuto 61 straipsnį.
—
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi abiejose instancijose išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
—
Pirmuoju pagrindu nurodyta, kad taikant EB 87 straipsnio 1 dalį padaryta teisės klaida, nepateikta motyvacija dėl kompensacinio aptariamų įmokų pobūdžio bei motyvacija dėl konkurencijos iškraipymo ir poveikio prekybai įrodymų. Pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, nes nors jis pripažino, kad priemonės nėra pagalba, jei ja tik siekiama kompensuoti objektyvius ekonominius nuostolius, jis nusprendė, kad šis principas netaikomas šioje byloje, nes: i) yra tiesioginis ryšys tarp kompensacijos sumos ir papildomų išlaidų, kurias patiria įmonės dėl jų buvimo Venecijos ir Kjodžos lagūnoje, ii) papildomas išlaidas, tenkančias įmonėms gavėjoms reikia apskaičiuoti atsižvelgiant į vidutines Bendrijos įmonių išlaidas, o ne į žemėje įsteigtų įmonių patiriamas išlaidas. Be to, Pirmosios instancijos teismas nenurodė prieštaringo ginčijamo sprendimo, kuriame Komisija įvertindama įmonės atsakingos už vandens paskirstymo paslaugą padėtį nurodė, kad kompensacinis priemonės pobūdis gali būti pripažintas net nesant konkretaus atitikimo tarp pagalbos dydžio ir papildomų išlaidų, kurias patyrė įmonės, ir kad pastarosios nebūtinai turi būti apskaičiuotos atsižvelgiant į vidutines Bendrijos įmonių išlaidas, pobūdžio.
—
Antrasis pagrindas susijęs su teisės klaida taikant EB 87 straipsnio 1 dalį ir Bendrijos teismų praktiką įrodinėjimo pareigos srityje tiek, kiek Komisija ginčijamą priemonę kvalifikavo kaip pagalba 87 straipsnio 1 dalies prasme, bei skundžiamo sprendimo motyvacijos nebuvimu. Pirmosios instancijos teismas visų pirma padarė klaidą nurodydamas, kad ne Komisija, o Italijos Respublika ir kitos suinteresuotosios šalys turi įrodyti, kad kai kurių įmonių kategorijų arba kai kurių veiklos sektorių susijusių su socialinių įmokų sumažinimu atžvilgiu nebuvo įvykdytos EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, ir nuspręsdamas, kad ginčijamas sprendimas nepažeidžia 87 straipsnio 1 dalies, nei vienodo požiūrio principo, taip pat jis nėra prieštaringas ar jame nėra pateikta motyvacija. Be to, Pirmosios instancijos teismas neatsakė į ieškovės ieškinyje pateiktą pagrindą, pagrįstą EB 87 straipsnio 1 dalies pažeidimu, nediskriminavimo principo pažeidimu ir akivaizdžiai prieštaringais motyvais dėl leidžiančios nukrypti nuostatos pagal EB 86 straipsnio 2 dalį analizės.
—
Trečiasis pagrindas susijęs su faktų ir įrodymų iškraipymu, teisės klaida padaryta laikantis procedūrinių įsipareigojimų bei Komisijai tenkančia rūpestingumo ir nešališkumo pareiga. Iš tiesų iš vykstant procesui pirmojoje instancijoje pateiktų dokumentų matyti, kad Pirmosios instancijos teismas iškraipė faktus ir įrodymus, kurie jam buvo perduoti, ir nenurodydamas, kad Komisija neįvykdė savo procesinių įsipareigojimų bei pareigos atlikti rūpestingai, kruopščiai ir nediskriminuojant, kuri jau tenka vykdant EB 87 ir 88 straipsniuose jai priskirtus įgaliojimus, padarė didelę teisės klaidą.
—
Ketvirtasis pagrindas susijęs su teisės klaida bei skundžiamo sprendimo nepakankama ir prieštaringa motyvacija, vertinant ginčijamo sprendimo motyvacijos nebuvimą, kiek tai susiję su 2001 m. rugpjūčio 29 ir spalio 29 d. Komisijos laiškų teisine reikšme, atsižvelgiant į aptariamų socialinių įmokų sumažinimų poveikio konkurencijai ir prekybai reikalavimų analizę. Atsižvelgiant į nuostatas ir principus, sudarančius Sutartyje numatytos valstybės pagalbos kontrolės sistemos pagrindą, Pirmosios instancijos teismo pozicija yra klaidinga ir nepagrįsta, nes: i) Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ginčijamo sprendimo motyvacija buvo pakankama, kad Italijos valdžios institucijos galėtų nustatyti įmones privalančias sugrąžinti gautą pagalbą vykdant ginčijamą sprendimą; ii) jis sumenkino Komisijos 2001 m. rugpjūčio 29 ir spalio 29 d. laiškais Italijos valdžios institucijoms pateiktų nuorodų ir papildomos informacijos teisinę reikšmę, jas kvalifikuodama aktais, patenkančiais į Komisijos ir nacionalinės valdžios institucijų lojalaus bendradarbiavimo sritį.
(1) 1999 m. lapkričio 25 d. Komisijos sprendimas 2000/394/EB dėl pagalbos priemonių Venecijoje ir Kjodžoje įsteigtoms įmonėms, numatytų Įstatymuose Nr. 30/1997 ir Nr. 206/1995, nustatančiuose socialinio draudimo įmokų sumažinimą (OL 2000, L 150, p. 50)
Full & Egal Universal Law Academy