6.6.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 129/8
2009 m. kovo 13 d. Court of Appeal (Jungtinė Karalystė) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs prieš Weald Leasing Limited
(Byla C-103/09)
2009/C 129/13
Proceso kalba: anglų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Court of Appeal
Šalys pagrindinėje byloje
Apeliantai: The Commissioners for Her Majesty's Revenue & Customs
Kita apeliacinio proceso šalis: Weald Leasing Limited
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar tokiomis aplinkybėmis, kurios yra šioje byloje, kai didžiąja dalimi atleistas nuo mokesčio prekybininkas sukuria turto nuomos schemą, įtraukdamas tarpinę trečiąją šalį, užuot pirkęs turtą tiesiogiai, tokia turto nuomos schema arba jos dalis sukuria mokestinį pranašumą, kuris prieštarauja Šeštosios direktyvos (1) tikslui sprendimo Halifax plc, Leeds Permanent Development Services Ltd, County Wide Property Investments Ltd prieš CCE (toliau — Halifax) (C-255/02) 74 punkto prasme?
2.
Ar atsižvelgiant į tai, kad Šeštoji PVM direktyva reglamentuoja visiškai ar iš dalies atleistų nuo mokesčio prekybininkų vykdomą turto nuomą, ir atsižvelgiant į Teisingumo Teismo pateiktą nuorodą į „įprastinę komercinę veiklą“ sprendimo Halifax 69 ir 80 punktuose bei sprendimo Ampliscientifica (C-162/07) 27 punkte, be to, į tai, kad tokios nuorodos nėra sprendime Part Service (C-425/06), visiškai arba iš dalies nuo mokesčio atleistas prekybininkas piktnaudžiauja taip elgdamasis, nors savo įprastinėje komercinėje veikloje nuomos sandorių nevykdo?
3.
Jeigu atsakymas į 2 klausimą yra teigiamas:
a)
kokia yra „įprastinės komercinės veiklos“ reikšmė sprendimo Halifax 74 ir 75 punktų kontekste: ar ji svarbi 74 punktui ar 75 punktui ar abiems;
b)
ar nuoroda į „įprastinę komercinę veiklą“ yra nuoroda į:
1)
sandorius, kuriuos aptariamas mokesčių mokėtojas paprastai sudaro;
2)
sandorius, kuriuos pagal ištiestos rankos principą sudaro dvi ir daugiau šalių;
3)
sandorius, kurie yra perspektyvūs komerciniu požiūriu;
4)
sandorius, kurie sukuria komercinę naštą ir riziką paprastai kartu su komercine nauda;
5)
sandorius, kurie nėra dirbtiniai, nes turi komercinį turinį;
6)
bet kurio kito tipo ar kategorijos sandorius?
4.
Jeigu turto nuomos schema ar bet kuri jos dalis pripažįstama piktnaudžiavimu, kaip tinkamai juos apibrėžti iš naujo? Konkrečiai kalbant, ar nacionalinis teismas arba mokesčius surenkanti institucija turėtų:
a)
neatsižvelgti į trečiosios šalies buvimą ir nurodyti, kad PVM turi būti sumokėtas nuo nuompinigių pagal rinkos vertę;
b)
iš naujo apibrėžti nuomos schemą kaip tiesioginį pirkimą;
c)
iš naujo apibrėžti sandorius bet kuriuo kitu būdu, kurį teismas arba mokesčius surenkanti institucija laiko tinkama priemone atstatyti situaciją, kuri būtų egzistavusi nesant piktnaudžiaujant sudarytų sandorių?
(1) 1977 m. gegužės 17 d. Šeštoji Tarybos direktyva dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23).
Full & Egal Universal Law Academy