20.6.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 141/23
2009 m. kovo 20 d. Ispanijos Karalystės pateiktas apeliacinis skundas dėl 2008 m. gruodžio 18 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-211/04 Gibraltaro Vyriausybė ir Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-107/09)
2009/C 141/42
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Ispanijos Karalystė, atstovaujama N. Díaz Abad ir J.M Rodríguez Cárcamo
Kitos proceso šalys: Gibraltaro Vyriausybė, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Europos Bendrijų Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti visą apeliacine tvarka skundžiamą Pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų pripažinta, kad 2004 m. kovo 30 d. Komisijos sprendimas 2005/261/EB dėl pagalbos sistemos, kurią Jungtinė Karalystė planuoja įgyvendinti Gibraltaro vyriausybės įmonių mokesčio reformos atžvilgiu (1), neprieštarauja teisei, ir
—
priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Atsižvelgiant į aiškinimą Teisingumo Teismo praktikoje — EB 299 straipsnio 4 dalies pažeidimas. Pirma, ginčijamame sprendime nepripažįstamas Teisingumo Teismo praktikoje (2003 m. rugsėjo 23 d. ir 2006 m. rugsėjo 12 d. Sprendimai) nustatytas Gibraltaro teisinis statusas, nes minėtame sprendime nenurodoma, kad 1713 m. Utrechto sutartimi Ispanijos Karalius perdavė Gibraltarą Didžiajai Britanijai, todėl apibrėžiant šį statusą padaryta daug klaidų. Antra, Pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat pažeidžiama EB 299 straipsnio 4 dalis, nes pripažįstama, kad Gibraltaras turi teisę mokesčių srityje atsiriboti nuo Jungtinės Karalystės, o tai reiškia, kad Jungtinė Karalystė nebeatsako už Gibraltaro išorės santykius šioje srityje ir kad mokesčių srityje Gibraltaras de facto laikomas nauja valstybe nare.
2.
EB 87 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes Pirmosios instancijos teismo sprendime ji aiškinama taip, kad Bendrija negali jos taikyti kovodama su EBPO pripažintomis mokesčių rojaus šalimis. EBPO nuomone, Gibraltaras yra mokesčių rojaus šalis. Nurodžius, kad įmonių veiklos Gibraltare negalima lyginti su įmonių veikla Jungtinėje Karalystėje, ginčijamu sprendimu pažeidžiami šios organizacijos principai, pagal kuriuos Gibraltare bendrai galimos taikyti priemonės gali daryti žalą šios organizacijos valstybėms narėms, tarp kurių — Jungtinė Karalystė. EB 87 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti pagal EBPO principus, todėl toks palyginimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas.
3.
2004 m. liepos 16 d. ECB gairių dėl EB 87 straipsnio 1 dalies taikymo pažeidimas. Europos centrinių bankų sistemoje Gibraltaras, kaip ir kitos 37 teritorijos, laikomas atskiru nuo Jungtinės Karalystės ekstrateritoriniu mokesčių centru, kiek tai susiję su statistiniais duomenimis dėl mokėjimo balanso, tarptautinių investicijų balanso ir atsargų. Apeliacine tvarka skundžiamame sprendime, kuriame neleidžiama lyginti Gibraltaro įmonių veiklos su Jungtinės Karalystės įmonių veikla, atlikta analizė pažeidžia šį apibrėžimą, pagal kurį toks palyginimas galimas ir reikia taikyti EB 87 straipsnio 1 dalį, ir pažeidžia įpareigojančias Bendrijos teisės nuostatas — 2004 m. liepos 16 d. ECB gaires.
4.
EB 87 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes nesilaikyta sąlygos, kad pagalba turi būti suteikta „valstybės narės ar iš jos valstybinių išteklių“. Kadangi pagal EB 299 straipsnio 4 dalį Gibraltaras yra teritorija, kuri nesudaro valstybės narės dalies, sprendime pateiktas teiginys, kad EB 87 straipsnio 1 dalis taikytina tik atsižvelgiant į Gibraltaro teritorijos geografines ribas, reiškia, kad Gibraltaras laikomas valstybe nare, nes priešingu atveju niekada nebūtų įvykdyta sąlyga, kad pagalba turi būti suteikta „valstybės narės ar iš jos valstybinių išteklių“.
5.
Nediskriminavimo principo pažeidimas, nes nepagrindžiama, kodėl sprendime taikomas sprendimas Açores esant atvejui, kuris skiriasi nuo atvejo, nagrinėto minėtame sprendime. Tarp sprendimo Açores ir bylos, kurioje priimtas apeliacine tvarka skundžiamas sprendimas, yra du skirtumai. Pirma, Açores yra valstybės narės teritorija, o Gibraltaro atveju taip nėra. Antra, sprendimas Açores susijęs su įmonių pelno mokesčio tarifo sumažinimu, o byla dėl Gibraltaro susijusi su bendra nauja įmonių mokesčio sistema.
6.
EB 87 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes sprendime nurodyta, kad regioninės atrankos požiūriu su valstybės pagalba susijusios sąlygos nėra įvykdytos. Konkrečiai Ispanijos Karalystė mano, kad sprendime nurodžius, jog yra trys sprendime Açores nustatyti kriterijai, susiję su politine, ekonomine ir procesine autonomija, padaryta teisės klaida.
7.
Teisės klaida padaryta atsisakius įvertinti ir taikyti ketvirtąjį kriterijų, kuriuo vykstant procesui Pirmosios instancijos teisme rėmėsi Ispanijos Karalystė. Net jeigu įvykdyti trys sprendime Açores nustatyti kriterijai, reikėjo reikalauti, kad būtų ir ketvirtasis kriterijus, susijęs su priemonę nustačiusios valstybės narės nacionalinės mokesčių sistemos darna.
8.
EB 87 straipsnio 1 dalies pažeidimas, nes Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad materialinės atrankos požiūriu su valstybės pagalba susijusių kriterijų nėra. Net laikant, kad Gibraltaras yra savarankiškas atskaitos taškas, kurio atžvilgiu yra sprendime Açores nustatyti kriterijai, kalbant apie materialinę atranką sprendime pažeidžiama EB 87 straipsnio 1 dalis, nes, atlikdamas analizę, Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad įmonių mokesčio reforma, kurią nori įgyvendinti Gibraltaras, sukuriama sistema, pagal kurią iš Gibraltare esančių 29 000 įmonių 28 798 įmonėms gali būti taikomas nulinis mokesčio tarifas. Šia priemone minėtoms įmonėms sudaromos itin palankios sąlygos, o sprendime to nepripažinus pažeidžiama EB 87 straipsnio 1 dalis. Be to, priešingai nei teigiama sprendime, Komisija iš tikrųjų nustatė, kad kalbama apie bendrą mokesčių režimą.
9.
Motyvavimo stoka, nes sprendime nenagrinėtas ketvirtasis kriterijus, kuriuo rėmėsi Ispanijos Karalystė.
10.
Pagrindinės teisės — kad byla būtų išnagrinėta per protingą terminą — pažeidimas, nes procesas Pirmosios instancijos teisme praktiškai truko du kartus ilgiau negu paprastai, nors tai niekuo nepateisinama. Bylai ši aplinkybė turi svarbią reikšmę.
11.
Pirmosios instancijos teismo procedūros reglamento 77 straipsnio a ir b punktų pažeidimas, nes išklausius bylos šalis bylos nagrinėjimas nebuvo oficialiai sustabdytas.
(1) OL L 85, p. 1.
Full & Egal Universal Law Academy