7.11.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 267/39
2009 m. rugpjūčio 11 d.A2A SpA (anksčiau — ASM Brescia SpA) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismo (aštuntoji išplėstinė kolegija) priimto sprendimo byloje T-301/02 AEM prieš Komisiją
(Byla C-320/09 P)
2009/C 267/70
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantė: A2A SpA (anksčiau — ASM Brescia SpA), atstovaujama advokatų A. Giardina, A. Santa Maria, C. Croff ir G. Pizzonia
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti sprendimą byloje T-301/02 dėl Bendrijos teisės ir visų pirma EB sutarties 87 straipsnio pažeidimo, taip pat dėl motyvavimo trūkumo tiek, kiek atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio jame kvalifikuojamas kaip valstybės pagalba.
—
Panaikinti sprendimą dėl klaidingo ir prieštaringo Bendrijos teisės taikymo tiek, kiek atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio jame nekvalifikuojamas kaip esama pagalba.
—
Panaikinti sprendimą dėl Bendrijos teisės pažeidimo tiek, kiek jame patvirtinama, kad sprendime (1) nurodytas įsakymas susigrąžinti pagalbą yra teisėtas.
—
Pripažinti negaliojančiu sprendimą tiek, kiek jame tvirtinama, jog fiskalinį tvarumą užtikrinanti pereinamojo laikotarpio tvarka, taikoma viešąsias paslaugas teikiančiomis vietos įmonėmis, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys (sprendimo 2 straipsnis), yra neteisėta su bendrąja rinka nesuderinama valstybės pagalba ir (arba) tiek, kiek jame nurodoma Italijai susigrąžinti iš pagalbos gavėjų nurodytą pagalbą (sprendimo 3 straipsnis).
—
Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Kaip pirmąjį savo apeliacinio skundo pagrindą A2A S.p.A. nurodo tai, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė EB 87 straipsnio 1 dalį ir nepakankamai motyvavo sprendimą tiek, kiek sprendime atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio kvalifikuojamas kaip valstybės pagalba. Visų pirma, kaip teigia apeliantė, Komisija sprendime neįrodė, jog nagrinėjamu atveju egzistavo dvi iš EB 87 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. konkurencijos iškraipymas ir poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nepatikrino prielaidų, kuriomis remdamasi Komisija padarė išvadą, kad nagrinėjama priemonė turi būti kvalifikuojama kaip „pagalba“, ką jis iš tiesų privalėjo padaryti laikydamasis pareigos atlikti „išsamią“ peržiūrą, kaip reikalaujama Bendrijos teismų praktikoje.
Kaip antrąjį savo apeliacinio skundo pagrindą apeliantė subsidiariai nurodo tai, kad Pirmosios instancijos teismas pažeidė EB 88 straipsnį ir pareigą motyvuoti ir tuo pačiu metu prašo panaikinti sprendimą tiek, kiek atleidimas trejus metus nuo pelno mokesčio kvalifikuojamas kaip „nauja pagalba“. Visų pirma Pirmosios instancijos teismas, pažodžiui pakartodamas Komisijos teiginius, nesutiko su tuo, kad municipalinėms įmonėms, reorganizuotoms į akcines bendroves, taikomos priemonės dėl atleidimo nuo mokesčio trejus metus gali būti laikomos „esama pagalba“. Vietoj to jis padarė priešingą išvadą, kad nagrinėjama atleidimo nuo mokesčių tvarka, nustatyta iki EB sutarties įsigaliojimo, buvo taikoma ir municipalinėms įmonėms, kurios, kaip pripažįsta pati Komisija, yra toks pat ūkio subjektas kaip ir pagal Įstatymą Nr. 142/90 įsteigtos bendrovės.
Galiausiai trečiuoju savo apeliacinio skundo pagrindu ir nepatenkinus ir pastarojo reikalavimo, A2A prašo panaikinti sprendimą dėl Bendrijos teisės ir jos įtvirtintų principų pažeidimo tiek, kiek jame patvirtinama, kad sprendime nurodytas įsakymas susigrąžinti pagalbą yra teisėtas. Apeliantės teigimu, sprendimas turi būti panaikintas, nes, priešingai nei nustatyta Bendrijos teismų praktikoje, jame patvirtinama, jog bendras sprendime nurodytas įsakymas susigrąžinti pagalbą yra teisėtas ir iš esmės padaroma išvada, kad nacionalinės valdžios institucijos šiuo atžvilgiu neturi jokios veiksmų laisvės.
(1) 2002 m. birželio 5 d. Komisijos sprendimas 2003/193/EB dėl Italijos valstybės pagalbos atleidžiant nuo mokesčių ir teikiant paskolas palankiomis sąlygomis viešąsias paslaugas teikiančioms įmonėms, kurių didžioji dalis akcininkų yra viešieji asmenys (OL 2003, L 77, p. 21).
Full & Egal Universal Law Academy