21.11.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 282/21
2009 m. rugpjūčio 24 d. Lenkijos Respublikos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. birželio 10 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-257/04 Lenkijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-335/09)
2009/C 282/39
Proceso kalba: lenkų
Šalys
Apeliantė: Lenkijos Respublika, atstovaujama advokato M. Dowgielewicz
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti 2009 m. birželio 10 d. Pirmosios instancijos teismo (pirmoji kolegija) sprendimą byloje T-257/04, Lenkijos Respublika prieš Europos Bendrijų Komisiją.
—
Pripažinti negaliojančiais 2003 m. lapkričio 10 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1972/2003 dėl prekybai žemės ūkio produktais skirtų pereinamojo laikotarpio priemonių, kurios turi būti patvirtintos dėl Čekijos, Estijos, Kipro, Latvijos, Lietuvos, Vengrijos, Maltos, Lenkijos, Slovėnijos ir Slovakijos įstojimo (1), su pakeitimais, padarytais 2004 m. vasario 10 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 230/2004 (2) ir 2004 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 735/2004 (3), 3 straipsnį, 4 straipsnio 3 dalį ir 5 dalies aštuntąją įtrauką.
—
Priteisti iš Europos Bendrijų Komisijos bylinėjimosi išlaidas Pirmosios instancijos teisme ir Teisingumo Teisme.
—
Apeliacinį skundą nagrinėti didžiojoje kolegijoje.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pirma, dėl to, kad skundžiamame sprendime tvirtinama, jog Reglamento Nr. 1972/2003 atžvilgiu ieškinys pareikštas praleidus terminą ir jį reikia atmesti kaip nepriimtiną (skundžiamo sprendimo 32-63 punktai), apeliantė nurodo:
—
ieškinio pagrindą dėl EEB Tarybos reglamento Nr. 1, nustatančio kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (4), ir Stojimo akto klaidingo aiškinimo, nusprendus, kad termino ieškiniui paduoti dėl Reglamento Nr. 1972/2003 pripažinimo negaliojančiu eiga prasidėjo nuo šio reglamento paskelbimo penkiolikos narių Bendrijos oficialiosiomis kalbomis, taigi nebaigus jo paskelbimo išplėstos Bendrijos oficialiosiomis kalbomis procedūros.
—
ieškinio pagrindą dėl klaidingo EB 230 straipsnio ketvirtosios pastraipos aiškinimo, nusprendus, kad remdamasi šia nuostata Lenkijos Respublika kaip juridinis asmuo faktiškai galėjo pareikšti ieškinį dėl Reglamento Nr. 1972/2003 pripažinimo negaliojančiu iki įstojimo į Europos Sąjungą,
—
teisinės Bendrijos ir veiksmingos teisminės gynybos principų pažeidimą, iš Lenkijos Respublikos atėmus teisę pateikti Reglamentą Nr. 1972/2003 teisminei teisėtumo kontrolei, nors šis reglamentas buvo skirtas Lenkijos Respublikai kaip valstybei narei,
—
solidarumo ir sąžiningumo principų pažeidimą, iš Lenkijos Respublikos atėmus teisę pateikti aktą, kuris neteisėtai pakeičia Lenkijos Respublikos stojimo į Europos Sąjungą sąlygas ir pažeidžia iš priklausymo Bendrijai kylančių teisių ir pareigų pusiausvyrą, teisminei teisėtumo kontrolei,
—
procesinį pažeidimą vykstant procesui Pirmosios instancijos teisme ir nepakankamą skundžiamo sprendimo motyvavimą, nenagrinėjus Lenkijos Respublikos argumentų dėl solidarumo ir sąžiningumo principų pažeidimo.
Antra, dėl to, kad skundžiamame sprendime atmetamas prašymas panaikinti Reglamentą Nr. 735/2004 dėl to, kad juo septyniems Lenkijos Respublikos produktams taikoma Reglamento Nr. 1972/2003 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta priemonė (skundžiamo sprendimo 80-136 punktai), apeliantė nurodo:
—
Stojimo akto 41 straipsnio ir proporcingumo principo pažeidimą, nusprendus, kad Reglamento Nr. 1972/2003 4 straipsnio 3 dalyje numatytas mokesčio dydis buvo adekvatus ir būtinas įgyvendinant pereinamąja ginčijama priemone siekiamus tikslus, nors muitų normų skirtumą atitinkantis mokestis buvo pakankamas siekiant užkirsti kelią spekuliacijai ir neutralizuoti spekuliacinius pelnus, didesnis mokestis negalėjo pasitarnauti siekiant prevencinių tikslų, atsižvelgiant į jo nustatymo datą (11 dienų iki įstojimo), ir, be to, tarp nustatyto mokesčio dydžio ir juo siekiamų tikslų nebuvo ryšio,
—
nediskriminavimo principo pažeidimą, nusprendus, kad Reglamento Nr. 1972/2003 4 straipsnio 3 dalyje numatytas mokesčio dydis buvo nustatytas remiantis objektyviais diferenciacijos kriterijais.
Trečia, dėl to, kad skundžiamame sprendime atmetamas prašymas panaikinti Reglamentą Nr. 735/2004 dėl to, kad juo į Reglamento Nr. 1972/2003 4 straipsnio 5 dalies aštuntoje įtraukoje pateiktą sąrašą įtraukiami septyni Lenkijos Respublikos produktai (skundžiamo sprendimo 137-160 punktai), apeliantė nurodo:
—
Stojimo akto 41 straipsnio ir proporcingumo principo pažeidimą, nusprendus, kad siekiant Reglamente Nr. 1972/2003 numatytų priemonių tikslų buvo būtina šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje numatytą mokestį taikyti produktams, kurių privalomų importo muitų normos Lenkijos Respublikoje buvo didesnės arba lygios Bendrijos privalomų importo muitų normoms.
Ketvirta, dėl to, kad skundžiamame sprendime atmetamas prašymas panaikinti Reglamentą Nr. 735/2004 dėl to, kad pagal jį septyniems papildomiems Lenkijos Respublikos produktams taikomos Reglamento Nr. 1972/2003 3 straipsnyje nustatytos priemonės (skundžiamo sprendimo 161-249 punktai), apeliantė nurodo:
—
Bendrijos teisės pažeidimą, t. y. klaidingą Reglamento Nr. 1972/2003 3 straipsnio ir Stojimo akto 41 straipsnio aiškinimą bei teisės normų hierarchijos principo pažeidimą, nusprendus, kad Reglamento Nr. 1972/2003 3 straipsnis buvo būtinas siekiant užtikrinti šio reglamento 4 straipsnio veiksmingumą ir galėjo būti priimtas Stojimo akto 41 straipsnio pagrindu kaip nukrypimas nuo šio akto nuostatų,
—
EB 253 straipsnio pažeidimą, nusprendus, kad ginčijama pereinamoji priemonė buvo pakankamai motyvuota,
—
laisvo prekių judėjimo principo pažeidimą, nusprendus, kad Stojimo akto 41 straipsnio pagrindu priimtos pereinamosios priemonės negali būti vertinamos atitikties EB 25 straipsnio atžvilgiu,
—
nediskriminavimo principo pažeidimą, Lenkijos Respublikos ūkio subjektų ir penkiolikos narių Bendrijos ūkio subjektų diferencijuotą vertinimą, kai produktai, kuriems stojimo dieną yra taikomas ribojantysis režimas ir kurie iki stojimo buvo laisvoje Lenkijos Respublikos apyvartoje, yra apmokestinamierga omnes importo muito norma, o tokie patys produktai, kurie iki stojimo buvo laisvoje penkiolikos narių Bendrijos apyvartoje ir dėl kurių nebuvo kreiptasi dėl grąžinamosios eksporto išmokos, nuo tokio mokesčio yra atleidžiami, pripažinus objektyviai pagrįstu.
—
teisėtų lūkesčių principo pažeidimą, nusprendus, kad Bendrija nesukūrė situacijos, galinčios sukelti Lenkijos ūkio subjektų teisėtus lūkesčius.
(1) OL L 293, p. 3; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 40 t., p. 474.
(2) OL L 39, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 42 t., p. 443.
(3) OL L 114, p. 13; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 3 sk., 44 t., p. 111.
(4) OL 17, 1958 10 6, p. 385; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 1 t., p. 3
Full & Egal Universal Law Academy