21.11.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 282/27
2009 m. rugsėjo 2 d.ThyssenKrupp Nirosta AG, buvusios ThyssenKrupp Stainless AG pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. liepos 1 d. Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-24/07 ThyssenKrupp Stainless AG prieš Europos Bendrijų Komisiją
(Byla C-352/09)
2009/C 282/47
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: ThyssenKrupp Nirosta AG, buvusi ThyssenKrupp Stainless AG, atstovaujama advokatų M. Klusmann ir S. Thomas
Kita proceso šalis: Europos Bendrijų Komisija
Apeliantės reikalavimai
1.
panaikinti visą 2009 m. liepos 1 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo (penktoji kolegija) sprendimą T-24/07 byloje (ThyssenKrupp Stainless AG prieš Komisiją);
2.
arba gražinti bylą Pirmosios instancijos teismui priimti sprendimą iš naujo;
3.
arba tinkamai sumažinti 2006 m. gruodžio 20 d. kitos proceso šalies sprendimo 2 straipsnyje apeliantei paskirtą baudą;
4.
priteisti iš kitos proceso šalies bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Šio apeliacinio skundo dalykas yra Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmetamas apeliantės ieškinys dėl negaliojimo dėl Komisijos (toliau — kita proceso šalis) sprendimo vykstant procedūrai pagal AP 65 straipsnį. Ši procedūra dėl suderintų veiksmų teisės pažeidimo, susijusio su nerūdijančio plieno rinka, kuris apeliantės teigimu, buvo nutrauktas 1998 m. sausio mėnesį.
Apeliantė, pagrįsdama savo apeliacinį skundą, pateikia penkis pagrindus.
Pirmajame pagrinde apeliantė nurodo nulla poena sine lege principo, Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio ir EB 5 straipsnio 7 straipsnio 1 dalies ir 83 straipsnio, pažeidimus, taip pat grėsmę EAPB sutarties valstybių signatarių suverenitetui, nes Pirmosios instancijos teismas patvirtino apeliantės teisinį pagrindą, t. y. AP 65 straipsnio 1 dalį, kartu su Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsniu. AP 65 straipsnio 1 dalis daugiau nėra nuostata, taikoma pasibaigus EAPB sutarties galiojimui. Todėl apeliantė veikė sine lege. Baudos paskyrimas neturėtų būti papildomai paremtas Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsniu. Pagal sutartyje paskirstytą kompetenciją, pagal šią nuostatą galima sankcionuoti Bendrijos teisės, bet ne EAPB teisės pažeidimus.
Antrajame pagrinde apeliantė nurodo res judicata ir nulla poena sine lege principų bei pažeidimą bei klaidingą Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnio taikymą, kiek Pirmosios instancijos teismas, apeliantės nuomone, nusprendė, kad apeliantė gali atsakyti vietoje Thyssen Stahl AG už pastarosios padarytą pažeidimą. Thyssen Stahl AG ir toliau egzistavo kaip bankrutuojanti bendrovė, t. y. kita proceso šalis galėjo pareikšti reikalavimą jai. Taip nusprendė Teisingumo Teismas 2005 m. liepos 14 d. Sprendime sujungtose bylose C-65/02 P ir C-73/02 P dėl 1998 m. pradinio sprendimo. Net manant, kad Teisingumo Teismas sprendime nusprendė, kad atsakomybė buvo perduota apeliantei, bet tai nepanaikina res judicata šios procedūros atžvilgiu, nes pastaroji kilo dėl naujo kitos proceso šalies sprendimo. Be to, apeliantė bet kuriuo atveju neturėtų atsakyti už Thyssen Stahl AG dėl jos pareiškimo, kuriuo išreiškiamas civilinės atsakomybės perdavimas, iš tiesų įmonės pareiškimas niekada nereiškia pareigos sumokėti baudą perdavimo.
Trečiajame pagrinde apeliantė nurodo tikslumo principo pažeidimą. Iš Pirmosios instancijos teismo patvirtintos sankcijos teisinio pagrindo aiškiai ir nedviprasmiškai nematyti, kad Reglamento Nr. 1/2003 23 straipsnis susijęs su AP 65 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Be to, kitos proceso šalis nurodė sąvoką „atsakomybės perdavimas pareiškimu“, kurios Pirmosios instancijos teismas aiškiai ir nedviprasmiškai neapibrėžė nei jos taikymo sąlygų, nei jos teisinio poveikio.
Ketvirtajame pagrinde apeliantė nurodo senaties terminą reglamentuojančių nuostatų pažeidimą. Tiek, kiek bauda, kuri turi būti paskirta apeliantei, yra tik pažeidimo, už kurį iš pradžių turėjo atsakyti Thyssen Stahl AG, pasekmė, tai taip pat pastaroji ir turėjo remtis senaties terminu. Kadangi ji neinicijavo ieškinio prieš pradinį sprendimą, senaties termino sustabdymas netaikytinas. Todėl nors senaties terminas praėjo, taip pat negali būti netiesioginės apeliantės atsakomybės už Thyssen Stahl AG.
Penktasis pagrindas susijęs su baudos apskaičiavimo principo pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas neteisingai neleido sumažinti baudos sumą, nors neginčytina, kad šiuo atveju apeliantė pateikė visus faktinius įrodymus, pagal kuriuos Komisija nusprendė, kad pažeistas AP 65 straipsnio 1 dalį. Nebuvo galima atsisakyti atlyginti už šį bendradarbiavimą motyvuojant tuo, kad apeliantė prieštaravo AP 65 straipsnio 1 dalies taikymui ir Thyssen Stahl AG atsakomybės perdavimui jai dviem atvejais dėl teisinių priežasčių. Bendradarbiavimo vertės nesumažina teisinio vertinimo neteisingumo nurodymas, nes teisės klausimus vis dar reikia išnagrinėti savo iniciatyva, o institucijos niekada negali, tai turi pripažinti šalys, priimti neteisėtus sprendimus.
Full & Egal Universal Law Academy