19.12.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 312/18
2009 m. spalio 1 d.Juzgado Mercantil (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Entidad de Gestión de Derechos de los Productores Audiovisuales (EGEDA) prieš Magnatrading SL
(Byla C-387/09)
2009/C 312/30
Proceso kalba: ispanų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Juzgado Mercantil no 1 de Santa Cruz de Tenerife
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Entidad de Gestión de Derechos de los Productores Audiovisuales (EGEDA)
Atsakovė: Magnatrading SL
Prejudiciniai klausimai
1.
Ar Direktyvos 2001/29/EB (1) 5 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta „teisinga kompensacija“ yra nauja Bendrijos sąvoka, kuri turi būti vienodai aiškinama visose Europos bendrijos valstybėse narėse?
2.
Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų teigiamas:
2.1.
Ar įsigaliojus Direktyvai 29/2001/EB nacionalinės nuostatos turi būti aiškinamos „atsižvelgiant į“ naują „teisingos kompensacijos“ sąvoką kopijavimo asmeniniam naudojimui atveju, nors prieš įsigaliojant šiai Direktyvai 2001/29 egzistavo nacionalinė teisingo atlyginimo už kopijavimą asmeniniam naudojimui tvarka?
2.2.
Ar reikia atsižvelgti į direktyvos 5 straipsnio 2 dalies b punkte įtvirtintos išimties, susijusios su kopijavimu asmeniniam naudojimui, taikymo sritį bei į direktyvos 35 konstatuojamojoje dalyje numatytus kriterijus apibrėžiant įtaisus, už kuriuos mokama teisinga kompensacija, ir jos dydį?
Jei taip, ar Bendrijos sąvoką „teisinga kompensacija už kopijavimą asmeniniam naudojimui“ atitinka a) tai, kad nustatoma pareiga mokėti už įtaisus, skirtus asmeniniams ir profesinės veiklos vykdymo tikslams, nesusijusiems su „kopijavimu asmeniniam naudojimui“ ir (arba) b) tai, kad nustatomas vienodas tarifas, kuriuo neatsižvelgiama į įtaisų naudojimą kopijavimui asmeniniam naudojimui, ir į žalą, kuri galėtų kilti dėl tokio naudojimo, nurodant mokėti kompensaciją ir tais atvejais, kai žala nepadaroma arba ji yra minimali?
2.3.
Ar Direktyvos 2001/29 5 straipsnio 2 dalies b punktą atitinka tvarka, kuri įtvirtindama kopijavimo asmeniniam naudojimui apribojimą nustato bendrą pareigą sumokėti teisingą kompensaciją už apibrėžtų rūšių įrangą ar laikmenas (pavyzdžiui, įrašomieji kompaktiniai diskai CD R ir DVD R), nepaisant to, kad jas įsigijo fiziniai asmenys asmeniniam naudojimui ar profesinės veiklos vykdymui siekdami sukelti ir išsaugoti jų pačių informaciją ar įvykdyti teisės aktuose nustatytas pareigas arba juridiniai asmenys, kuriems bet kuriuo atveju netaikoma išimtis dėl kopijavimo asmeniniam naudojimui?
3.
Jeigu atsakymas į pirmąjį klausimą būtų neigiamas:
3.1.
Ar tai reiškia, kad valstybės narės turi visišką laisvę nustatyti kriterijus ir tvarką, kuriais remiantis turi būti apibrėžti įtaisai, kurių atžvilgiu bus taikoma teisinga kompensacija už kopijavimą asmeniniam naudojimui, bei jos dydžiai, ir ar egzistuoja tam tikri šios laisvės apribojimai ir jei taip, kokie yra šie apribojimai?
3.2.
Ar tai reiškia, kad valstybės narės turi teisę leisti privatiems tretiesiems asmenims rinkti kompensaciją už kūrinius, kuriuos jų autoriai savanoriškai ir nemokamai perleido visuomenei licencijų pagrindu, ar egzistuoja tam tikri šios teisės apribojimai ir jei taip, kokie yra šie apribojimai?
3.3.
Ar tai reiškia, kad valstybės narės turi teisę leisti privatiems tretiesiems asmenims rinkti kompensaciją iš naudotojų tuo atveju, kai pastarieji vykdo bendrai taikomą ir imperatyvią taisyklę, ar egzistuoja tam tikri šios teisės apribojimai ir jei taip, kokie yra šie apribojimai?
(1) 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, p. 10; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t. p. 230)
Full & Egal Universal Law Academy