13.2.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 37/4
2009 m. lapkričio 23 d.The Wellcome Foundation Ltd pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-493/07, The Wellcome Foundation Ltd prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
(Byla C-461/09 P)
2010/C 37/06
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: The Wellcome Foundation Ltd, atstovaujama advokato R. Gilbey
Kita proceso šalis: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Serono Genetics Institute S.A.
Apeliantės reikalavimai
—
Pripažinti, kad patvirtindamas Apeliacinės tarybos ginčijamą sprendimą Pirmosios instancijos teismas pažeidė Bendrijos prekių ženklo reglamento (1) 8 straipsnio 1 dalies b punkto ir 52 straipsnio 1 dalies a punkto teisinius reikalavimus.
—
Panaikinti ginčijamą Pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo patvirtinamas Apeliacinės tarybos sprendimas, nes juo buvo atsisakyta panaikinti visus VRDT ir Pirmosios instancijos teismo sprendimus dėl bylinėjimosi išlaidų, o šias išlaidas priteisti iš VRDT.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kurios išplaukia iš prekių ženklo registrų ir kurios buvo nurodytos VRDT, Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo manė, kad susijusios visuomenės dalies dėmesys buvo didesnis.
Apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas atsisakė atsižvelgti į jos pateiktus įrodymus, nors šiuos įrodymus reikėjo priimti, nes jais tiesiog buvo išplėtoti argumentai ir įrodymai, kurie jau buvo pateikti VRDT.
Apeliantė teigia, kad apibūdindamas prekių panašumą Pirmosios instancijos teismas vartojo neaiškią ir nesuderintą terminologiją ir taip nenurodė tikslių, aiškių ir suderintų ginčijamo sprendimo priėmimo motyvų.
Apeliantė teigia, kad, atsižvelgiant į Pirmosios instancijos teismui žinomas faktines aplinkybes, šis teismas taikė netikslius, neišsamius ir trūkumų turinčius teisinius kriterijus padarydamas išvadą, jog Apeliacinė taryba teisingai manė, jog prekės buvo nelabai panašios.
Apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į Pirmosios instancijos teismui žinomas faktines aplinkybes, šis teismas netaikė kriterijaus, tinkamo bendram žymenų palyginimui atlikti, kai priėjo prie išvados, kad žymenys nelabai panašūs.
Galiausiai, apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas savo išvadą dėl galimybės supainioti grindė netiksliais, neišsamiais ir trūkumų turinčiais teisiniais kriterijais, nes tam, kad apibrėžtų susijusią visuomenės dalį, įvertintų prekių panašumą ir žymenų panašumą jis taikė tokius netikslius, neišsamius ir trūkumų turinčius teisinius kriterijus.
(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, 1994, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk.,1 t., p. 146).
Full & Egal Universal Law Academy