27.2.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 51/18
2009 m. gruodžio 4 d. Europos Komisijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo byloje T-183/07, Lenkija prieš Komisiją
(Byla C-504/09)
2010/C 51/29
Proceso kalba: lenkų
Šalys
Apeliantė: Europos Komisija, atstovaujama E. Kružíková, E. White, K. Herrmann
Kitos proceso šalys: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Lenkijos Respublika, Vengrijos Respublika, Lietuvos Respublika, Slovakijos Respublika.
Apeliantės reikalavimai
—
panaikinti visą 2009 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimą T-183/07,
—
priteisti iš Lenkijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Pagrįsdama savo reikalavimus, apeliantė pateikia keturis apeliacinio skundo pagrindus, pirma, dėl Pirmosios instancijos teismo kontrolės įgaliojimų viršijimo ir procedūrinių taisyklių pažeidimo, turėjusių neigiamos įtakos Komisijos interesams; antra, dėl 2003 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/87/EB, nustatančios šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimų sistemą Bendrijoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 96/61/EB, 9 straipsnio 3 dalies pažeidimo; trečia, dėl klaidingo SESV 296 straipsnyje įtvirtintos pareigos motyvuoti sprendimus apimties išaiškinimo bei, ketvirta, dėl teisės klaidos Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ginčijamo sprendimo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis bei 3 straipsnio 1 dalis yra neatskiriamos nuo likusių šio sprendimo nuostatų, ir dėl to panaikinus visą ginčijamą sprendimą.
Pirmojo apeliacinio skundo pagrindo kontekste apeliantė teigia, kad Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Procedūros reglamento 48 straipsnio 2 dalį, pripažino priimtinu ieškinio pagrindą dėl Komisijos įgaliojimų viršijimo, kuris buvo pateiktas tik dubliko stadijoje. Be to, pats apibrėžęs, su kokiomis Bendrijos teisės nuostatomis susijęs antrasis ieškinio pagrindas, Pirmosios instancijos teismas viršijo teisminės kontrolės ribas.
Antrojo apeliacinio skundo pagrindo kontekste apeliantė tvirtina, kad Pirmosios instancijos teismas padarė teisės klaidą aiškindamas Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnio 3 dalimi jai suteiktų įgaliojimų apimtį ir įgyvendinimo būdą. Šį pagrindą sudaro dvi dalys.
Pirmoje šio apeliacinio skundo pagrindo dalyje apeliantė teigia, kad pripažinęs, jog, tikrindama jai pateiktus NPP II pagal Direktyvos 2003/87/EB III priede nustatytus kriterijus, Komisija neturėjo teisės vadovautis patikrintais CO2 duomenimis iš to paties šaltinio (CITL) dėl visų valstybių narių tam pačiam laikotarpiui (2005 metai) bei pagrįsti savo sprendimą BVP raidos 2005–2010 metais prognozėmis, tam pačiam laikotarpiui paskelbtomis dėl visų valstybių narių, Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnio 3 dalį, pažeisdamas vienodo požiūrio principą.
Antrojo šio apeliacinio skundo pagrindo dalyje apeliantė tvirtina, kad paneigęs Komisijos teisę, vertinant NPP II neatsižvelgti į atitinkamos valstybės narės pateiktus duomenis, ir pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnio 3 dalį priimtame sprendime, kuriuo ji atmeta NPP II, įvardyti maksimalų bendrą leidimų skaičių, kuriuos gali išduoti valstybė narė, Pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino Direktyvos 2003/87 9 straipsnio 3 dalį, netinkamai įvertinęs šios direktyvos tikslą ir dalyką.
Apeliantės nuomone, išankstinė NPP II kontrolė pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnio 3 dalį turi padėti pasiekti direktyvos tikslą skatinti taupų ir ekonomiškai efektyvų išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimą bei užtikrinti gerą Bendrijos prekybos leidimais sistemos veikimą. Kadangi teisė priimti sprendimą, kuriuo atmetamas NPP II, ribojama laiko atžvilgiu, aiškinant būdus ir formas, kuriais Komisija naudojasi savo kontrolės įgaliojimais pagal Direktyvos 2003/87/EB 9 straipsnio 3 dalies pirmą sakinį, turi būti atsižvelgta į visos kontrolės procedūros tikslą užtikrinti, kad tik III priedo ir visų pirma jo 1–3 punktuose išdėstytus kriterijus atitinkantys NPP II galės tapti galutiniais ir sudaryti pagrindą valstybių narių sprendimams dėl bendro paskirtinų leidimų skaičiaus.
Trečiuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė teigia, kad konstatavęs, jog ginčijamame sprendime Komisija privalėjo paaiškinti, kodėl Lenkijos Respublikos NPP II panaudoti duomenys yra „mažiau patikimi“, Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visą ginčijamo sprendimo penktoje konstatuojamojoje dalyje pateikto pagrindimo turinį arba bet kuriuo atveju pernelyg plačiai išaiškino SESV 296 straipsnyje įtvirtintą pareigą motyvuoti.
Ketvirtuoju apeliacinio skundo pagrindu apeliantė tvirtina, kad, konstatavęs, jog ginčijamo sprendimo 1 ir 2 straipsnių 2–5 dalys, susijusios su NPP II neatitikimu kitiems direktyvos III priedo kriterijams nei nustatyta šių straipsnių 1 dalyse, negali būti atskirtos nuo pastarųjų, Pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė ginčijamo sprendimo nuostatų atskiriamumo sąlygą. Neteisingas Pirmosios instancijos teismo vertinimas lėmė, kad buvo panaikintas visas ginčijamas sprendimas.
Full & Egal Universal Law Academy