27.2.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 51/22
2009 m. gruodžio 18 d. Vladimir Ivanov pateiktas apeliacinis skundas dėl 2009 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo (trečioji kolegija) nutarties byloje T-166/08 Ivanov prieš Komisiją
(Byla C-532/09 P)
2010/C 51/36
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Apeliantas: Vladimir Ivanov, atstovaujamas advokato F. Rollinger
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apelianto reikalavimai
—
Pripažinti apeliacinį skundą priimtinu.
—
Pripažinti apeliacinį skundą pagrįstu.
—
Panaikinti 2009 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismo nutartį.
—
Išspręsti bylą pagal ieškinį, kuriuo ji buvo pradėta.
—
Priteisti iš atsakovės abiejose instancijose patirtas išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliaciniam skundui pagrįsti apeliantas nurodo tris pagrindus.
Pirmuoju pagrindu, kurį sudaro dvi dalys, jis teigia, jog Pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis piktnaudžiavimu procesu tam, kad motyvuotų ieškinio dėl deliktinės atsakomybės nepriimtinumą, nes labai nedidelė piktnaudžiavimo procesu taikymo sritis apima tik išimtinius atvejus, kai ieškiniu dėl žalos atlyginimo siekiama prisiteisti sumą, lygią tai, kurią apeliantas būtų gavęs, jei jo ieškinys dėl panaikinimo būtų patenkintas. Šioje byloje apelianto pateiktas ieškinys dėl žalos atlyginimo yra visiškai atskiras, nes jis nori, kad būtų pripažinta deliktinė Komisijos atsakomybė dėl veiksmų jo atžvilgiu, o ne pasiekti tokią finansinę padėtį, kurią jis turėtų, jei Komisijos sprendimai būtų panaikinti.
Be to, šiomis aplinkybėmis apeliantas mano, kad Pirmosios instancijos teismas negalėjo savo iniciatyva remtis piktnaudžiavimu procesu, nes pareiga įrodyti tokį piktnaudžiavimą tenka atsakovui.
Antruoju pagrindu apeliantas teigia, kad Pirmosios instancijos teismas teisiškai suklydo, kai, kaip išankstinės sąlygos, reikalavo, jog būtų nustatyti neteisėti Komisijos veiksmai jos deliktinei atsakomybei pripažinti, nors Bendrijos institucijų veiksmų neteisėtumas jau nebėra vienas iš pagrindų, kurie pagal naujausią Pirmosios instancijos teismo praktiką lemia minėtų institucijų atsakomybę.
Galiausiai, trečiuoju pagrindu apeliantas teigia, kad, ginčijamoje nutartyje nutarus, kad ieškinys dėl panaikinimo yra tinkamesnis nei ieškinys dėl žalos atlyginimo, buvo pažeista jo teisė į veiksmingus teisės gynimo būdus, kuri pripažįstama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.
Full & Egal Universal Law Academy