Byla C‑519/09
Dieter May
prieš
AOK Rheinland/Hamburg – Die Gesundheitskasse
(Arbeitsgericht Wuppertal prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
„Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa – Socialinė politika – Darbo laiko organizavimas – Direktyva 2003/88/EB – Taikymo asmenų atžvilgiu sritis – Kasmetinės atostogos, sutampančios su nedarbingumo atostogomis – Kompensacija ligos atveju – Darbuotojo sąvoka – Darbuotojai, kuriems taikomi su tarnautojų kasmetinėmis atostogomis susiję teisės aktai (Dienstordnungsangestellte)“
Nutarties santrauka
Socialinė politika – Darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga – Direktyva 2003/88 dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų – Mokamos kasmetinės atostogos – Darbuotojo sąvoka
(Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 ir 2 dalys)
Direktyvos 2003/88 dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad „darbuotojo“ sąvoka apima socialinės apsaugos srities institucijos, kuriai taikoma viešoji teisė, darbuotoją, kuriam, visų pirma kiek tai susiję su jo teise į kasmetines apmokamas atostogas, taikomi tarnautojams skirti teisės aktai.
(žr. 27 punktą ir rezoliucinę dalį)
TEISINGUMO TEISMO (penktoji kolegija) NUTARTIS
2011 m. balandžio 7 d.(*)
„Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa – Socialinė politika – Darbo laiko organizavimas – Direktyva 2003/88/EB – Taikymo asmenų atžvilgiu sritis – Kasmetinės atostogos, sutampančios su nedarbingumo atostogomis – Kompensacija ligos atveju – Darbuotojo sąvoka – Darbuotojai, kuriems taikomi su tarnautojų kasmetinėmis atostogomis susiję teisės aktai (Dienstordnungsangestellte)“
Byloje C‑519/09
dėl Arbeitsgericht Wuppertal (Vokietija) 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimu, kurį Teisingumo Teismas gavo 2009 m. gruodžio 14 d., pagal SESV 267 straipsnį pateikto prašymo priimti prejudicinį sprendimą byloje
Dieter May
prieš
AOK Rheinland/Hamburg – Die Gesundheitskasse,
TEISINGUMO TEISMAS (penktoji kolegija),
kurį sudaro kolegijos pirmininkas J.-J. Kasel, teisėjai E. Levits (pranešėjas) ir M. Safjan,
generalinė advokatė V. Trstenjak,
kancleris A. Calot Escobar,
Teisingumo Teismas pagal savo Procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą nutaręs spręsti klausimą motyvuota nutartimi,
susipažinęs su generalinės advokatės nuomone,
priima šią
Nutartį
1 Prašymas priimti prejudicinį sprendimą pateiktas dėl 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381) 7 straipsnio išaiškinimo.
2 Šis prašymas pateiktas nagrinėjant D. May ir jo buvusio darbdavio AOK Rheinland/Hamburg - Die Gesundheitskasse (Reino krašto – Hamburgo vietinė bendroji sveikatos draudimo kasa, toliau – AOK) ginčą dėl piniginės kompensacijos už kai kurias kasmetinių atostogų dienas, kurių jis negalėjo išnaudoti 2006 ir 2007 metais.
Teisinis pagrindas
Sąjungos teisės aktai
3 Direktyvos 2003/88 1 straipsnyje numatyta:
„Tikslas ir taikymo sritis
1. Ši direktyva nustato būtiniausius saugos ir sveikatos reikalavimus dėl darbo laiko organizavimo.
2. Ši direktyva taikoma:
a) minimaliam kasmetinių atostogų laikui
3. Ši direktyva taikoma visoms [1989 m. birželio 12 d. Tarybos] Direktyvos 89/391/EEB [dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo (OL L 183, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 1 t., p. 349)] 2 straipsnyje apibrėžtoms veiklos sritims, viešoms ir privačioms, nepažeidžiant šios direktyvos 14, 17, 18 ir 19 straipsnių.
“
4 Šios direktyvos 7 straipsnis suformuluotas taip:
„Kasmetinės atostogos
1. Valstybės narės imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad kiekvienas darbuotojas turėtų teisę į bent keturių savaičių mokamas kasmetines atostogas pagal nacionalinės teisės aktais ir (arba) praktika nustatytas teisės į tokias atostogas ir jų suteikimo sąlygas.
2. Minimalus kasmetinių mokamų atostogų laikas negali būti pakeistas kompensacija, išskyrus tuos atvejus, kai yra nutraukiami darbo santykiai.“
5 Direktyvos 2003/88 17 straipsnyje numatyta, kad valstybės narės gali nukrypti nuo tam tikrų šios direktyvos nuostatų. Neleidžiama nukrypti nuo šios direktyvos 7 straipsnio.
6 Direktyvos 89/391/EEB taikymo sritis apibrėžiama jos 2 straipsnyje, į kurį daroma nuoroda Direktyvos 2003/88 1 straipsnio 3 dalyje. Pagal šį 2 straipsnį:
„1. Ši direktyva taikoma visiems veiklos sektoriams, tiek valstybiniam, tiek privačiam (pramonės, žemės ūkio, prekybos, administravimo, paslaugų, švietimo, kultūros, poilsio ir kt.).
2. Ši direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingi tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajėgos ir policija, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje, neišvengiamai jai prieštarauja.
“
Nacionalinės teisės aktai
7 1993 m. rugsėjo 14 d. redakcijos Nutarimo dėl Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės pareigūnų ir teisėjų kasmetinių atostogų (Verordnung über den Erholungsurlaub der Beamtinnen und Beamten und Richterinnen und Richter im Lande Nordrhein Westfalen (Erholungsurlaubsverordnung)) 8 straipsnyje nustatyta:
„Kasmetinės atostogos per atostogų metus pagal galimybes turi būti išnaudotos visos. Pageidaujant atostogos gali būti skiriamos dalimis; tačiau apskritai reikia vengti padalijimo į daugiau nei dvi dalis.
Atostogos, kuriomis nepasinaudojama per devynis mėnesius po atostogų metų pabaigos, prarandamos. [Jei tarnybos santykiai prasideda arba baigiasi per tam tikrus atostogų metus] atostogos prarandamos tik kitų metų pabaigoje.“
8 1999 m. sausio 1 d. redakcijos AOK Rheinland darbuotojų tarnybos nuostatų (Dienstordnung für die Angestellten der AOK Rheinland) 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta:
„Jei specialiose įstatymų nuostatose arba šiuose tarnybos nuostatuose nenustatyta kitaip, darbuotojams ir aprūpinimą gaunantiems asmenims atitinkamai arba pagal analogiją taikomos atitinkamos federalinės žemės tarnautojams skirtos nuostatos:
f) atostogos.“
Pagrindinė byla ir prejudicinis klausimas
9 D. May dirbo AOK nuo 1966 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 dienos. Nuo 2006 m. balandžio 24 d. iki darbo pabaigos jis dėl ligų daugiausia nedirbo.
10 D. May už 2008 ir 2009 kalendorinius metus buvo pasiėmęs kasmetines apmokamas atostogas.
11 D. May Vupertalio darbo bylų teisme (Arbeitsgericht Wuppertal) reikalauja kompensacijos už 11 kasmetinių atostogų dienų už 2006 m. ir už 28 kasmetinių atostogų dienas už 2007 metus, kurių jis negalėjo pasiimti.
12 AOK prašo atmesti ieškinį. Pagal ją Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ligonių kasos darbuotojui (Angestellter), kuriam taikomi tarnybos nuostatai (Dienstordnung), mokamas atlyginimas, tad jam atlyginta kaip šios žemės tarnautojui, kuris, pasibaigus darbo santykiams, pagal nacionalinės teisės aktus neturi jokios teisės į kompensaciją už kasmetines atostogas.
13 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas mano, kad teisė į tokią kompensaciją už kasmetines atostogas išplaukia iš Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 ir 2 dalių, jeigu jose vartojama „darbuotojo“ sąvoka taip pat taikytina tokiam darbuotojui, kuriam taikomi tarnybos nuostatai, kaip antai ieškovas pagrindinėje byloje.
14 Tokiomis aplinkybėmis Arbeitsgericht Wuppertal nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir pateikti Teisingumo Teismui tokį prejudicinį klausimą:
„Ar darbuotojo sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2003/88/EB 7 straipsnio 1 ir 2 dalis, apima ir darbuotojus institucijos, kuriai taikoma viešoji teisė ir kurios statusą apibrėžiančios autonominės teisės nuostatos, priimtos remiantis federalinės teisės suteiktais įgaliojimais , šių darbuotojų teisių į atostogas klausimu daro nuorodą į [Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės] tarnautojams taikomus teisės aktus ?“
Dėl prejudicinio klausimo
15 Pagal Teisingumo Teismo procedūros reglamento 104 straipsnio 3 dalies pirmą pastraipą, jeigu atsakymą į klausimą, dėl kurio yra pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą, galima aiškiai nustatyti iš Teismo praktikos, Teismas, susipažinęs su generalinio advokato nuomone, bet kada gali spręsti klausimą motyvuota nutartimi, kurioje nurodoma atitinkama Teismo praktika.
16 Ši nuostata taikytina šioje byloje.
17 Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar „darbuotojo“ sąvoka, kaip ji suprantama pagal Direktyvos 2003/88 7 straipsnį, apima ir socialinės apsaugos srities institucijos, kuriai taikoma viešoji teisė, darbuotoją, kuriam, visų pirma kiek tai susiję su jo teise į kasmetines apmokamas atostogas, taikomi tarnautojams skirti teisės aktai.
18 Šiuo klausimu visų pirma reikia priminti, kad pagal Direktyvos 2003/88 1 straipsnio 3 dalį kartu su Direktyvos 89/391 2 straipsniu, į kurį jame daroma nuoroda, šios direktyvos taikomos visiems veiklos sektoriams – tiek valstybiniam, tiek privačiam, siekiant pagerinti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe ir reglamentuoti tam tikrus jų darbo laiko organizavimo aspektus.
19 Tad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs, kad Direktyvos 89/391 taikymo sritis turi būti suprantama plačiai, taigi jos 2 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nustatytos išimtys turi būti aiškinamos siaurai (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2000 m. spalio 3 d. Sprendimo Simap, C‑303/98, Rink. p I‑7963, 34 ir 35 punktus ir 2006 m. sausio 12 d. Sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C‑132/04, 22 punktą). Iš tikrųjų šios išimtys buvo nustatytos siekiant vienintelio tikslo – užtikrinti visuomenės saugumo, visuomenės sveikatos ir viešosios tvarkos apsaugai būtinų paslaugų tinkamą funkcionavimą esant ypač sunkioms ir didelio masto aplinkybėms (2004 m. spalio 5 d. Sprendimo Pfeiffer ir kt., C‑397/01–C‑403/01, Rink. p. I‑8835, 55 punktas).
20 Kadangi nė viena iš šių aplinkybių nėra svarbi kalbant apie darbuotoją, esantį tokioje, kaip antai ieškovas pagrindinėje byloje, aptariamoje situacijoje, tokio darbuotojo veikla patenka į Direktyvos 2003/88 taikymo sritį.
21 Be to, reikia priminti, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką „darbuotojo“ sąvoka pagal SESV 45 straipsnį yra autonominė ir neturi būti aiškinama siaurai. „Darbuotoju“ turi būti laikomas bet kuris asmuo, kuris užsiima realia ir faktine veikla, išskyrus nereikšmingą ir pagalbinę veiklą. Pagal šią teismo praktiką darbo santykių esminis požymis yra tas, kad asmuo tam tikrą laiką kito asmens naudai ir jo vadovaujamas vykdo veiklą, už kurią gauna atlyginimą (žr., be kita ko, 1986 m. liepos 3 d. Sprendimo Lawrie‑Blum, 66/85, Rink. p. 2121, 16 ir 17 punktus; 2004 m. kovo 23 d. Sprendimo Collins, C‑138/02, Rink. p. I-2703, 26 punktą ir 2004 m. rugsėjo 7 d. Sprendimo Trojani, C‑456/02, Rink. p. I-7573, 15 punktą).
22 Šis Teisingumo Teismo konkretesnis „darbuotojo“ sąvokos, kaip ji suprantama pagal SESV 45 straipsnį, aiškinimas taip pat taikytinas tai pačiai sąvokai, vartojamai SESV 288 straipsnyje numatytuose teisės aktuose (šiuo klausimu žr. 2008 m. liepos 17 d. Sprendimo Raccanelli, C‑94/07, Rink. p. I‑5939, 27 punktą).
23 Šiuo klausimu konstatuotina, kad sprendime pateikti prašymą priimti prejudicinį sprendimą nenurodyta informacija, dėl kurios galėtų kilti abejonių dėl aplinkybės, kad D. May ir jo darbdavio AOK darbo santykiams buvo būdingi šios nutarties 21 punkte nurodyti darbo santykių požymiai.
24 Galiausiai, nors vien iš to, kas pasakyta, darytina išvada, kad į prejudicinį klausimą atsakytina teigiamai, dar pažymėtina, kad Teisingumo Teismas jau yra nusprendęs: kadangi išimtį dėl darbo valstybės tarnyboje įtvirtinančioje SESV 45 straipsnio 4 dalyje nėra daromas skirtumas, nėra svarbu, ar asmuo dirba darbininku, darbuotoju ar tarnautoju, taip pat, ar jam įdarbinti taikoma viešoji, ar privatinė teisė. Iš tiesų šis teisinis kvalifikavimas, atsižvelgiant į nacionalinės teisės aktus, gali būti įvairus ir dėl to pagal jį negali būti nustatytas Sąjungos teisės reikalavimus atitinkantis aiškinimo kriterijus (žr. 1974 m. vasario 12 d. Sprendimo Sotgiu, 152/73, Rink. p. 153, 5 punktą).
25 Taigi siekiant išsamiai atsakyti pažymėtina, kad Teisingumo Teismas aiškiai konstatavo, jog Vokietijos universiteto profesorius, neatsižvelgiant į jam pagal nacionalinę teisę suteiktą tarnautojo statusą, yra darbuotojas, kaip tai suprantama pagal SESV 45 straipsnį (šiuo klausimu žr. 2005 m. kovo 10 d. Nutarties Marhold, C‑178/04, 19 punktą).
26 Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad iš Teisingumo Teismo praktikos aiškiai matyti, jog toks institucijos, kuriai taikytina viešoji teisė, darbuotojas, kaip antai ieškovas pagrindinėje byloje, yra „darbuotojas“, kaip ši sąvoka suprantama pagal Direktyvos 2003/88 7 straipsnį.
27 Tad į prejudicinį klausimą reikia atsakyti taip: Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad „darbuotojo“ sąvoka apima ir socialinės apsaugos srities institucijos, kuriai taikoma viešoji teisė, darbuotoją, kuriam, visų pirma kiek tai susiję su jo teise į kasmetines apmokamas atostogas, taikomi tarnautojams skirti teisės aktai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28 Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas. Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias patyrė minėtos šalys, nėra atlygintinos.
Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas (penktoji kolegija) nusprendžia:
2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 ir 2 dalys turi būti aiškinamos taip, kad „darbuotojo“ sąvoka apima ir socialinės apsaugos srities institucijos, kuriai taikoma viešoji teisė, darbuotoją, kuriam, visų pirma kiek tai susiję su jo teise į kasmetines apmokamas atostogas, taikomi tarnautojams skirti teisės aktai.
Parašai.
* Proceso kalba: vokiečių.
Full & Egal Universal Law Academy