16.5.2009
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 113/35
2009 m. vasario 11 d. pareikštas ieškinys byloje Vokietija prieš Komisiją
(Byla T-59/09)
2009/C 113/73
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Ieškovė: Vokietijos Federacinė Respublika, atstovaujama M. Lumma ir B. Klein
Atsakovė: Europos Bendrijų Komisija
Ieškovės reikalavimai
—
Panaikinti 2008 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimą SG.E.3/RG/mbp D(2008) 10067, nepaisant federalinės vyriausybės prieštaravimo Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 2 straipsnio 5 dalies prasme, suinteresuotiesiems privatiems asmenims suteikti galimybę susipažinti su iš Vokietijos valdžios institucijų kilusiais dokumentais, susijusiais su procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo Nr. 2005/4569;
—
priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Ieškovė prieštarauja 2008 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimui, nepaisant federalinės vyriausybės prieštaravimo, privatiems tretiesiems asmenims suteikti galimybę susipažinti su iš Vokietijos valdžios institucijų kilusiais dokumentais, susijusiais su procedūra dėl įsipareigojimų neįvykdymo.
Grįsdama savo ieškinį, ieškovė nurodo, kad ginčijamas sprendimas pažeidžia Reglamento Nr. 1049/2001 (1) 4 straipsnio 5 dalį, o kartu ir lojalaus Bendrijos ir valstybių narių bendradarbiavimo principą EB 10 straipsnio prasme.
Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalis suteikia valstybėms narėms galimybę savo valdžios institucijų dokumentų, esančių Bendrijos institucijų žinioje, perdavimą susieti su valstybės narės sutikimu. Komisija neturi teisės išsamiai įvertinti priežasčių, susijusių su atsisakymu suteikti galimybę susipažinti su dokumentais pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1-3 dalis. Teisingumo Teismo sprendime Švedija prieš Komisiją ir kt., C-64/05 P (2), yra nustatyti išsamūs kriterijai, kuriais remiantis suinteresuotoji Bendrijos institucija gali neatsižvelgti į tokį prieštaravimą ir pati įvertinti atsisakymo priežastis pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1-3 dalis: prieštaravimas turi būti „visiškai nepagrįstas“ arba „nesusijęs“ su atsisakymo priežastimis.
Iš nurodytos bylos bei iš kartu skaitomo lojalaus Bendrijos ir valstybių narių bendradarbiavimo principo EB 10 straipsnio prasme išplaukia, kad paprastai valstybė narė turi teisę įvertinti atsisakymo priežastis Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1-3 dalių prasme. Komisija gali nereaguoti į atsisakymą duoti sutikimą tik išimtiniais atvejais, jeigu valstybės narės pateikti motyvai nepakankamai atitinka šiuo kriterijus. To reikalauja taip pat palyginimas su Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 4 dalimi. Abu Teisingumo Teismo praktikoje nurodyti kriterijai yra susiję su esminiais formos reikalavimais, kurių turinys turėtų būti paremtas pareiga motyvuoti EB 253 prasme. Už teisėtumo patikrinimą, nustatant, ar atsisakymas suteikti galimybę susipažinti su dokumentais atitinka Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1-3 dalis, yra kompetentingas Bendrijos teismas, o ne Komisija.
Papildomai Komisija pažymi, kad, net jeigu Teisingumo teismo praktiką byloje C-64/05 P teismas turėtų aiškinti taip, kad valstybių narių prieštaravimas pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį Bendrijos institucijai yra privalomas, tik jeigu jis yra suderinamas su šio reglamento 4 straipsnio 1-3 dalimis, tai bet kuriuo atveju Komisija turėtų teisę atlikti valstybės narės pateiktų motyvų akivaizdumo kontrolę. Tačiau motyvai, susiję su Vokietijos prieštaravimu, jokiu būdu negali būti laikomi akivaizdžiai klaidingais.
(1) 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k. 1 sk., 3 t., p. 331).
(2) 2007 m. gruodžio 18 d. Teisingumo Teismo sprendimas Švedija prieš Komisiją ir kt. (C-64/05 P, Rink. p. I-113839).
Full & Egal Universal Law Academy