10.3.2012
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 73/2
2012 m. sausio 24 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) sprendimas byloje (Cour de cassation (Prancūzija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Maribel Dominguez prieš Centre informatique du Centre Ouest Atlantique, Préfet de la région Centre
(Byla C-282/10) (1)
(Socialinė politika - Direktyva 2003/88/EB - 7 straipsnis - Teisė į mokamas kasmetines atostogas - Nacionalinės teisės aktuose nustatytas reikalavimas teisei įgyti - Darbuotojo nebuvimas darbe - Teisės į atostogas trukmė, atsižvelgiant į nebuvimo darbe pobūdį - Direktyvai 2003/88 prieštaraujantys nacionalinės teisės aktai - Nacionalinio teismo vaidmuo)
2012/C 73/03
Proceso kalba: prancūzų
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Cour de cassation
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Maribel Dominguez
Atsakovai: Centre informatique du Centre Ouest Atlantique, Préfet de la région Centre
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Cour de cassation (Prancūzija) — 2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (OL L 299, p. 9; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 4 t., p. 381) 7 straipsnio aiškinimas — Mokamos kasmetinės darbuotojų atostogos — Teisės į atostogas atsiradimas, neatsižvelgiant į darbuotojo nebuvimo pobūdį ir jo trukmę — Nacionalinės teisės aktai, pagal kuriuos teisė į šias atostogas atsiranda tik per referencinį laikotarpį faktiškai išdirbus minimalų dešimties darbo laikotarpį — Įpareigojimas nacionaliniams teismams netaikyti Sąjungos teisei prieštaraujančių nacionalinės teisės nuostatų.
Rezoliucinė dalis
1.
2003 m. lapkričio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja draudžiamos nacionalinės teisės nuostatos arba praktika, pagal kurias teisė į mokamas kasmetines atostogas įgyjama tik per referencinį laikotarpį faktiškai išdirbus minimalų dešimties dienų arba vieno mėnesio laikotarpį.
2.
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, atsižvelgdamas į visą nacionalinę teisę, ypač Darbo kodekso L.223-4 straipsnį, ir taikydamas nacionalinėje teisėje pripažintus aiškinimo metodus, kad būtų užtikrintas Direktyvos 2003/88 veiksmingumas ir priimtas ja siekiamą tikslą atitinkantis sprendimas, turi patikrinti, ar jis gali šią teisę aiškinti taip, kad būtų galima darbuotojo nebuvimą darbe dėl vykstant į jį patirto nelaimingo atsitikimo prilyginti vienam iš šiame Darbo kodekso straipsnyje minimų atvejų.
Jeigu taip aiškinti negalima, nacionalinis teismas, atsižvelgęs į atsakovų pagrindinėje byloje teisinį statusą, turi patikrinti, ar prieš juos galima remtis Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalies tiesioginiu veikimu.
Jeigu nacionalinis teismas nepasiekia Direktyvos 2003/88 7 straipsnyje numatyto tikslo, dėl nacionalinės teisės neatitikimo Sąjungos teisei nukentėjusioji šalis gali remtis 1991 m. lapkričio 19 d. Sprendimu Francovich ir kt. (C-6/90 ir C-9/90), kad prireikus gautų patirtos žalos atlyginimą.
3.
Direktyvos 2003/88 7 straipsnio 1 dalį reikia aiškinti taip, kad ja nedraudžiama nacionalinės teisės nuostata, kurioje numatyta, nelygu darbuotojo laikinojo nedarbingumo atostogų priežastis, ilgesnė ar šia direktyva nustatyta minimali keturių savaičių mokamų atostogų trukmė.
(1) OL C 234, 2010 8 28.
Full & Egal Universal Law Academy