2.7.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 194/7
2011 m. gegužės 12 d. Teisingumo Teismo (trečioji kolegija) sprendimas byloje (Augstākās tiesas Senāts (Latvijos Respublika) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Andrejs Eglītis, Edvards Ratnieks prieš Latvijas Republikas Ekonomikas ministrija
(Byla C-294/10) (1)
(Oro transportas - Reglamentas (EB) Nr. 261/2004 - 5 straipsnio 3 dalis - Kompensacija keleiviams dėl skrydžio atšaukimo - Atleidimas nuo pareigos mokėti kompensaciją ypatingų aplinkybių atveju - Oro vežėjo visų pagrįstų priemonių įgyvendinimas siekiant įveikti ypatingų aplinkybių padarinius - Išteklių suplanavimas tinkamu laiku, kad būtų įmanoma įvykdyti skrydį išnykus šioms aplinkybėms)
2011/C 194/09
Proceso kalba: latvių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Augstākās tiesas Senāts
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovai: Andrejs Eglītis, Edvards Ratnieks
Atsakovė: Latvijas Republikas Ekonomikas ministrija
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Augstākās tiesas Senāts — 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (OL L 46, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 7 sk., 8 t., p. 10), 5 straipsnio 3 dalies ir 6 straipsnio 1 dalies aiškinimas — Skrydžio atšaukimas iš pradžių dėl to, kad sutrikus aviacijos ir radarų sistemoms, buvo uždaryta oro erdvė, o vėliau dėl to, kad baigėsi maksimalus leistinas skrydžio įgulos darbo laikas — Oro transporto vežėjo ėmimasis visų pagristų priemonių ypatingoms aplinkybėms išvengti
Rezoliucinė dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pateiktus klausimas reikia atsakyti taip: 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, 5 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip: kai oro vežėjas privalo imtis visų pagrįstų priemonių siekdamas įveikti ypatingų aplinkybių padarinius, jis, planuodamas skrydį, turi atsižvelgti į su galimu ypatingų aplinkybių susiklostymu susijusią pagrįstą riziką, kad skrydis bus atidėtas. Todėl jis privalo numatyti tam tikrą laiko rezervą, dėl kurio galėtų, jei įmanoma, įvykdyti visą skrydį pasibaigus ypatingoms aplinkybėms. Tačiau šios nuostatos negalima aiškinti taip, kad joje įpareigojama kaip pagrįstą priemonę abstrakčiai ir indiferentiškai suplanuoti tokį minimalų laiko rezervą, kuris nepasirinktinai būtų taikomas visiems oro transporto vežėjams visose situacijose, kai susidaro ypatingos aplinkybės. Oro transporto vežėjo pajėgumo užtikrinti viso skrydžio naujomis sąlygomis įvykdymą susiklosčius ypatingoms aplinkybėms vertinimas turi būti atliekamas užtikrinant, kad dėl reikalaujamo laiko rezervo dydžio oro transporto vežėjas neturėtų daryti nepakeliamos aukos, atsižvelgiant į jo įmonės pajėgumus atitinkamu momentu. Atliekant šį vertinimą netaikoma šio reglamento 6 straipsnio 1 dalis.
(1) OL C 221, 2010 8 14.
Full & Egal Universal Law Academy