12.1.2013
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 9/6
2012 m. lapkričio 8 d. Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) sprendimas byloje (Bundesfinanzhof (Vokietija) prašymas priimti prejudicinį sprendimą) Finanzamt Hildesheim prieš BLC Baumarkt GmbH & Co. KG
(Byla C-511/10) (1)
(Šeštoji PVM direktyva - 17 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa - Teisė į sumokėto pirkimo mokesčio atskaitą - Prekės ir paslaugos, naudojamos apmokestinamiesiems ir neapmokestinamiesiems sandoriams - Pastato nuoma komerciniais ir gyvenamosios vietos tikslais - PVM atskaitos proporcijos apskaičiavimo kriterijus)
2013/C 9/07
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Bundesfinanzhof
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Finanzamt Hildesheim
Atsakovė: BLC Baumarkt GmbH & Co. KG
Dalykas
Prašymas priimti prejudicinį sprendimą — Bundesfinanzhof — 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL L 145, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 9 sk., 1 t., p. 23) 17 straipsnio 3 dalies trečios pastraipos aiškinimas — Teisė į sumokėto pirkimo mokesčio atskaitą — Prekės ir paslaugos, naudojamos apmokestinamiems ir neapmokestinamiems sandoriams — Pastato nuoma komerciniais ir gyvenamosios vietos tikslais — Atskaitos proporcijos skaičiavimas remiantis komerciniams nuomininkams priskirta apyvarta — Nacionalinės teisės aktai, kuriuose numatytas proporcijos skaičiavimas pagal nuomojamo pastato plotą
Rezoliucinė dalis
1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo — Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas 17 straipsnio 5 dalies trečia pastraipa aiškintina taip, kad ja valstybėms narėms leidžiama kaip paskirstymo kriterijų už konkretų sandorį, kaip antai mišrios paskirties pastato statybą, mokėtino pirkimo pridėtinės vertės mokesčio atskaitos proporcijai apskaičiuoti visų pirma taikyti kitą paskirstymo kriterijų, o ne tą, kuris pagrįstas apyvarta ir numatytas šios direktyvos 19 straipsnio 1 dalyje, su sąlyga, kad pasirinktu metodu užtikrinamas tikslesnis minėtos atskaitos proporcijos nustatymas.
(1) OL C 30, 2011 1 29.
Full & Egal Universal Law Academy