17.4.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 100/15
2010 m. sausio 14 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Portugalijos Respubliką
(Byla C-23/10)
2010/C 100/24
Proceso kalba: portugalų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama A. Caeiros
Atsakovė: Portugalijos Respublika
Ieškovės reikalavimai
—
Pripažinti, kad dėl to, jog muitinės institucijos, nuolat priimdamos muitinės deklaracijas dėl šviežių bananų išleidimo į laisvą apyvartą, nors jos žinojo arba pagrįstai turėjo žinoti, kad deklaruojamas svoris neatitinka realaus bananų svorio, ir dėl to, kad Portugalijos valdžios institucijos atsisakė suteikti nuosavų išteklių negautoms pajamoms ir delspinigiams padengti, Portugalijos Respublika neįvykdė įsipareigojimų pagal Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (1) 68 straipsnį ir kitus straipsnius, Reglamento (EEB) Nr. 2454/93 (2) 290a straipsnį ir 38b priedą ir pagal Reglamentų (EEB, Euratomas) Nr. 1552/89 (3) ir (EEB, Euratomas) Nr. 1150/2000 (4) 2, 6, 9, 10 ir 11 straipsnius.
—
Priteisti iš Portugalijos Respublikos bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Reglamento Nr. 2454/93 290a straipsnyje nustatyta: „Siekiant patikrinti importuotų bananų, kurių KN kodas 0803 00 19, neto masę, kasmet ir kiekvienoje muitinės įstaigoje tikrinama ne mažiau kaip 10 deklaracijų. Bananai tikrinami išleidimo į laisvą apyvartą metu, laikantis 38b priede nustatytų taisyklių.“
38a priede nustatyta: „1. Tam, kad būtų galima taikyti 290a straipsnį, muitinės įstaigos, kuriai pateikiama šviežių bananų išleidimo į laisvą apyvarą deklaracija, muitinė neto masę nustato pagal kiekvienos pakuotės rūšies ir pagal kiekvienos kilmės vietos pakuočių vienetų mėginius “.
Atsižvelgdama į Bendrijos teisės aktus ir, be kita ko, į minėtus Reglamento Nr. 2454/93 290a straipsnį bei 38b priedą, kurie buvo taikomi nagrinėjamu laikotarpiu, Komisija mano, kad Portugalijos valdžios institucijų pateikti argumentai nesuteikti nuosavų išteklių sumai, kurią ji skolinga, ir mokėtiniems delspinigiams padengti pagal Reglamento Nr. 1150/2000 11 straipsnį, negali būti priimti ir kad nekyla jokių abejonių, kad minėti 290a straipsnis ir 38b priedas yra visiškai aiškūs, kiek tai susiję su mase, kuri turėjo būti laikoma pagrindu taikyti muito mokesčius.
Minėtuose 290a straipsnyje ir 38b priede vienareikšmiškai nurodyta, kas yra „neto masė“, t. y. bananų „realus svoris“, kuris turi būti nurodytas bananų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijoje, ir kad remiantis būtent tuo „realiu svoriu“ turi būti taikomi muito mokesčiai.
Komisija teisiškai neprivalėjo Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbti pranešimo importuotojams, kad pildydami muitinės deklaracijas jie nenaudotų 18,14 kg svorio arba standartinio vidutinio svorio.
Kadangi minėti 290a straipsnis ir 38b priedas yra aiškūs kalbant apie svorį, į kurį reikia atsižvelgti apskaičiuojant muito mokestį, įprastai bananų importo sektoriuje dirbantys ūkio subjektai, kurie dėl šios priežasties yra informuoti apie tokiai veiklai taikomus teisės aktus, galėjo labai lengvai žinoti, kad muitinės deklaracijoje, kurią jie turi pateikti, turi būti nurodyta „neto masė“, tai yra bananų realus svoris, o ne „komercinis“ svoris, kuria, kaip buvo įrodyta daugeliu atvejų, yra netikras svoris.
Portugalijos valdžios institucijos negali remtis Komisijos klaida, kuri padaryta neįvykdžius tariamos pareigos informuoti valstybes nares po to, kai ji gavo informacijos iš Italijos valdžios institucijų. Iš tikrųjų Portugalijos muitinės įstaigos, kurios yra importuojamų bananų išmuitinimo vietoje, be jokios abejonės turėjo galimybę Komisijai nepateikus jokios informacijos nustatyti, kad muitinės deklaracijos neatitinka realybės, nes daugeliu atveju realus svoris buvo didesnis už deklaruotą „standartinį“ svorį. Todėl tik Portugalijos valdžios institucijos, veikdamos joms priskirtoje veiksmų ir kontrolės srityje, privalo patikrinti tų deklaracijų tikslumą.
Bendrijos muitinės kodekso 13 straipsniu muitinei suteikiama teisė „atlikti visų rūšių tikrinimą, kuris, jos nuomone, būtinas, norint užtikrinti tinkamą muitų teisės aktų įgyvendinimą“.
Portugalijos valdžios institucijos žinojo, kad tarp ūkio subjektų buvo paplitusi praktika muitinės deklaracijas dėl bananų išleidimo į laisvą apyvartą pateikti jose nurodant komercinį 18,14 kg svorį už vieną dėžę.
Tokiomis aplinkybėmis šios institucijos negali teigti, kad pagal minėtą 290a straipsnį jos privalėjo tikrinti tik 10 % bananų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracijų.
Muitinės įstaigoms suteikta galimybė atlikti papildomą bananų svorio kontrolę, viršijančią minėtame 290a straipsnyje numatytą minimalią 10 % ribą, atsižvelgiant į Bendrijos nuosavų išteklių veiksmingos apsaugos tikslą, tampa pareiga atlikti papildomus tikrinimus, kai atlikus kontrolę paaiškėja, jog kyla pavojus priimti neteisingas deklaracijas.
Kai muitinės įstaigos nustato, kad deklaruotas svoris neatitinka realaus svorio ir kad kyla pavojus, jog bus priimta neteisinga deklaracija, jos neturi suteikti leidimo bananus išleisti į laisvą apyvartą neatlikusios svorio tikrinimo, net jei minimali 10 % tikrinimo riba per vienus ataskaitinius metus tam tikroje muitinės įstaigoje jau pasiekta.
Iš esmės pakanka deklaruoti komercinį „standartinį“ svorį, kad būtų galima kelti klausimą dėl deklaruoto realaus svorio, ir taip galima pagrįsti muitinės įstaigos atliekamą patikrinimą siekiant nustatyti realų svorį.
Remiantis Sprendimo 94/728/EB, Euratomas (5) 8 straipsniu ir joms tenkančia atsakomybe surinkti Bendrijos nuosavus išteklius, valstybės narės privalo suskurti tinkamą infrastruktūrą, kad būtų galima atlikti reikiamą kontrolę, kad į laisvą apyvartą išleidžiami bananai būtų išmuitinami teisingai, t. y. atsižvelgiant į jų realų svorį.
Portugalijos valdžios institucijos, nuolat priimdamos muitinės deklaracijas, nors žinojo arba pagrįstai turėjo žinoti, kad muitinės deklaracijoje deklaruojamas svoris nėra realus importuojamų bananų svoris, ir neatlikdamos jokio papildomo tikrinimo bei atsisakydamos už tai prisiimti atsakomybę dėl finansinių pasekmių Bendrijos biudžetui, nesilaikė nei nuosavų išteklių veiksmingos apsaugos, nei Teisingumo Teismo praktikos.
(1) 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92 nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (OL L 302, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 4 t., p. 307)
(2) 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 253, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 2 sk., 6 t., p. 3)
(3) 1989 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1552/89, įgyvendinantis Sprendimą 88/376/EEB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 155, p. 1)
(4) 2000 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentas (EB, Euratomas), Nr. 1150/2000, įgyvendinantis Sprendimą 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 130, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 1 sk., 3 t., p. 169)
(5) 1994 m. spalio 31 d. Tarybos sprendimas 94/728/EB, Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos (OL L 293, p. 9)
Full & Egal Universal Law Academy