3.7.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 179/26
2010 m. gegužės 6 d.Lufthansa AirPlus Servicekarten GmbH pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo (šeštoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-321/07 Lufthansa AirPlus Servicekarten GmbH prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui)
(Byla C-216/10)
2010/C 179/42
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Lufthansa AirPlus Servicekarten GmbH, atstovaujama advokatų R. Kunze, G. Würtenberger
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Applus Servicios Tecnológicos, SL
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti 2010 m. kovo 3 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-321/07 Lufthansa AirPlus Servicekarten GmbH prieš VRDT — Applus Servicios Tecnológicos, SL (skundžiamas sprendimas), kuriuo minėtas teismas atmetė ieškinį dėl 2007 m. birželio 7 d. Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui) antrosios apeliacinės tarybos sprendimo palikti galioti Protestų skyriaus sprendimą, kuriuo atmestas dėl Bendrijos prekių ženklo paraiškos Nr. 002 933 356 pateiktas protestas;
—
baigus rašytinį bylos nagrinėjimą, paskirti Teisingumo Teismo posėdį;
—
priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė teigia, kad Bendrojo Teismo sprendimas turi būti atmestas dėl šių priežasčių:
—
Bendrasis Teismas neteisingai laikėsi Apeliacinės tarybos atlikto vertinimo dėl galimybės supainioti pagal Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo (1) 8 straipsnio 1 dalies b punktą;
—
Bendrasis Teismas suklydo nenagrinėdamas apeliantės protesto pagal Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 8 straipsnio 5 dalį;
—
Bendrasis Teismas pažeidė Reglamento dėl prekių ženklo 75 straipsnį nuspręsdamas, kad „dėl procedūros ekonomiškumo“ Apeliacinė taryba turėjo teisę išsamiai nenagrinėti likusių apeliantės argumentų, ypač susijusių su anksčiau apeliantės įregistruoto prekių ženklo skiriamuoju pobūdžiu;
—
skundžiamas sprendimas pažeidžia Reglamento dėl Bendrijos prekių ženklo 76 straipsnį;
—
Bendrasis Teismas suklydo sutikdamas su tuo, kad dėl to, jog VRDT nepranešė apeliantei apie Bendrijos prekių ženklų savininko pasikeitimą ir ji atitinkamai neturėjo galimybės pateikti pastabų dėl šalies pasikeitimo, nebuvo rimtai pažeista apeliantės teisė būti išklausytai;
—
Bendrasis Teismas nusprendė dėl bylinėjimosi išlaidų nesilaikydamas svarbių Europos Sąjungos teisės nuostatų.
(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146)
Full & Egal Universal Law Academy