11.9.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 246/20
2010 m. birželio 10 d.European Dynamics SA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. kovo 19 d. Bendrojo Teismo (trečioji kolegija) priimto sprendimo byloje T-50/05 Evropaïki Dynamiki — Proigmena Systimata Tilepikoinonion Pliroforikis kai Tilematikis AE prieš Europos Komisiją
(Byla C-289/10 P)
2010/C 246/35
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: European Dynamics SA, atstovaujama Attorney at Law N. Korogiannakis
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
Panaikinti Bendrojo Teismo sprendimą,
—
Panaikinti Komisijos (Mokesčių ir Muitų Sąjungos GD) sprendimą atmesti apeliantės pasiūlymą, pateiktą atsakant į Komisijos pranešimą apie konkursą TAXUD/2004/AO-004 „Telematinių sistemų, skirtų stebėti akcizais apmokestinamų prekių judėjimą Europos Bendrijoje pagal akcizo mokesčio netaikymo sistemą, koncepcija, kūrimas, aptarnavimas ir priežiūra (EMCS–DEV)“ ir sutartį sudaryti su kitu konkurso dalyviu,
—
Nurodyti Komisijai padengti apeliantės bylinėjimosi ir kitas išlaidas, įskaitant išlaidas, susijusias su pradine procedūra, net jei šis apeliacinis skundas būtų atmestas, ir su šiuo apeliaciniu skundu susijusias išlaidas, jei jis bus priimtas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliantė teigia, kad skundžiamas sprendimas turi būti panaikintas remiantis tokiais pagrindais:
Pirma, todėl, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą neteisingai aiškindamas Finansinio reglamento 89 straipsnio 1 dalį ir vienodo požiūrio, nediskriminavimo bei konkurencijos laisvės principus, kai atmetė apeliantės nurodytą pagrindą, kad jai nebuvo pateikta dviejų rūšių techninė informacija, reikalinga aptariamos sutarties sudarymo pasiūlymui parengti, t. y. tikslios EMCS specifikacijos ir šaltinio kodas bei NCTS sandara ir techninė dokumentacija.
Antra, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nuspręsdamas, kad Komisijos pateikti motyvai sudarė galimybę apeliantei ginti savo teises. Konkrečiai Bendrasis Teismas suklydo nuspręsdamas, kad GD TAXUD pateikė apeliantei pakankamos informacijos, „jai leidžiančios ginti savo teises, o Bendrajam Teismui vykdyti kontrolę“.
Trečia, Bendrasis Teismas suklydo sprendimo 102–116 punktuose nuspręsdamas, kad apeliantė nepagrindė teiginio, kad sutarties sudarymo kriterijai yra „neaiškūs ir subjektyvūs“. Apeliantė teigia, visų pirma atsižvelgdama į bendrą neaiškumą dėl darbų apimties ir galimo NCTS panaudojimo, kurio prašo perkančioji organizacija, masto, kad buvo pažeistas Finansinio reglamento 97 straipsnio 1 dalis ir Direktyvos 92/50 (1) 17 straipsnio 1 dalis.
Galiausiai, kalbant apie argumentą, susijusį su akivaizdžia vertinimo klaida, apeliantė teigia, kad Bendrasis Teismas tikriausiai padarė teisės klaidą teigdamas, jog apeliantė argumentuose pateikė tik bendrus teiginius ir todėl neįrodė, ar ir kokiu būdu minėtos klaidos padarė įtakos galutiniam pasiūlymo vertinimo rezultatui.
(1) 1992 m. birželio 18 d. Tarybos Direktyva 92/50/EEB dėl viešojo paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo, OL L 209, 1992 7 24, p. 1; Specialusis leidimas lietuvių k., 6 sk., 1 t., p. 322.
Full & Egal Universal Law Academy