9.10.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 274/4
2010 m. birželio 29 d.Landesarbeitsgericht Köln (Vokietija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą byloje Land Nordrhein-Westfalen prieš Sylvia Jansen
(Byla C-313/10)
2010/C 274/05
Proceso kalba: vokiečių
Prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas
Landesarbeitsgericht Köln
Šalys pagrindinėje byloje
Ieškovė: Land Nordrhein-Westfalen
Atsakovė: Sylvia Jansen
Prejudiciniai klausimai
Pirmas klausimas
a)
Ar tai, jog teisiškai vertinant, ar konkrečiu atveju terminuotos darbo sutarties atnaujinimas pateisinamas dėl objektyvių priežasčių pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvos 1999/70/EB (1) priede pateikto Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC), Europos pramonės ir darbdavių konfederacijų sąjungos (UNICE) ir Europos įmonių, kuriose dalyvauja valstybė, centro (CEEP) bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkto 1 dalies a papunktį, atsižvelgiama tik į šios atnaujintos sutarties sudarymo momentu egzistuojančius santykius ir neatsižvelgiama į tai, kiek terminuotų darbo sutarčių jau buvo sudaryta prieš šią sutartį, yra suderinama su nurodyto Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies prasme ir tikslu, arba
b)
ar atsižvelgiant į Bendrojo susitarimo 5 punkto 1 dalies a papunkčio prasmę ir tikslą — neleisti piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis — būtina nustatyti „objektyvioms priežastims“ tuo griežtesnius reikalavimus, kuo daugiau darbo sutarčių buvo paeiliui sudaryta prieš sudarant šioje byloje vertintiną sutartį arba kuo ilgesnis buvo laikotarpis, per kurį anksčiau atitinkamas darbuotojas jau dirbo paeiliui sudarytų terminuotų sutarčių pagrindu?
Antras klausimas
Ar pagal Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis 5 punkto 1 dalį draudžiama taikyti tokią nacionalinės teisės normą kaip Gesetz über Teilzeitarbeit und befristete Arbeitsverträge (Įstatymas dėl darbo ne visą darbo dieną ir terminuotų darbo sutarčių) 14 straipsnio 1 dalies antro sakinio 7 punktą, pagal kurį tik viešajame sektoriuje paeiliui sudaromos terminuotos darbo sutartys yra pateisinamos dėl „objektyvios priežasties“, kad užmokestis darbuotojui mokamas iš biudžeto lėšų, kurios pagal biudžeto teisės aktus skiriamos terminuotam darbui, o darbdaviai privačiame sektoriuje negali pripažinti tokių ekonominių priežasčių „objektyviomis priežastimis“?
Trečias klausimas
a)
Ar antrame klausime nurodyta norma dėl darbo sutarties termino nustatymo (Gesetz über Teilzeitarbeit und befristete Arbeitsverträge 14 straipsnio 1 dalies antro sakinio 7 punktas) yra suderinama su Bendruoju susitarimu tuo atveju, kai biudžeto teisės normoje, kuria remiamasi Gesetz über Teilzeitarbeit und befristete Arbeitsverträge 14 straipsnio 1 dalies antro sakinio 7 punkte, įtvirtintas pakankamai konkretus terminuotos darbo sutarties sudarymo tikslas, kuris pirmiausia susijęs su atitinkama veikla ir jos vykdymo sąlygomis (žr. 2006 m. liepos 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo Adeneler byloje C-212/04 santraukos 2 punktą)?
Jei į trečiojo klausimo a punktą būtų atsakyta teigiamai:
b)
Ar toks pakankamai konkretus tikslas yra tuomet, kai biudžeto įstatyme, kaip antai šiuo atveju Hauhaltsgesetz Nordrhein–Westfalen 2004/05 (Šiaurės Reino–Vestfalijos žemės 2004/05 biudžeto įstatymas) 7 straipsnio 3 dalyje, tik nurodoma, kad biudžeto lėšos skiriamos „laikinųjų darbuotojų“ terminuotai veiklai vykdyti?
Jei į trečiojo klausimo b punktą būtų atsakyta teigiamai:
c)
Ar tas pats taikoma, net jei „laikinojo darbuotojo“ veikla šia prasme ne tik reiškia veiklą, kuri skirta sumažinti laikinai padidėjusį darbo krūvį arba pakeisti laikinai nedirbantį nuolatinį darbuotoją, vykdant jo veiklą, bet ir jei sąvoka „laikinieji darbuotojai“ taikoma atvejams, kai uždarbis darbuotojui mokamas iš laisvų biudžeto lėšų, atsiradusių dėl to, kad toje pačioje darbo vietoje dirbantis nuolatinis darbuotojas laikinai nedirba, nors „laikinasis darbuotojas“ vykdo veiklą, kuri priskirtina prie nuolatines darbdavio reikmes tenkinančios veiklos ir kuri turinio požiūriu nėra susijusi su laikinai nedirbančio nuolatinio darbuotojo veikla, arba
d)
ar trečiojo klausimo c punkte nurodytas sąvokos „laikinieji darbuotojai“ aiškinimas neprieštarauja Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis prasmei ir tikslui — neleisti piktnaudžiauti paeiliui sudarant terminuotas darbo sutartis, ir Sprendime Angelidaki (2009 m. balandžio 23 d. Teisingumo Teismo sprendimo bylose C-378/07–C-380/07 santraukos 2 punktas) įtvirtintam principui, kad pagal Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas sutartis 5 punkto 1 dalies a papunktį draudžiama taikyti nacionalinės teisės aktą taip, „kad paeiliui sudarytų terminuotų darbo sutarčių atnaujinimas viešajame sektoriuje būtų laikomas pateisinamu „objektyviomis priežastimis“ minėto punkto prasme vien dėl to, kad šios sutartys pagrįstos teisės aktuose numatytomis nuostatomis, kurios leidžia atnaujinti darbo sutartis, siekiant tenkinti tam tikras laikinas reikmes, nors realiai šios reikmės yra nuolatinės ir ilgalaikės“?
Ketvirtas klausimas
Ar valstybė narė pažeidžia Bendrojo susitarimo dėl darbo pagal terminuotas darbo sutartis 8 punkto 3 dalį, jei įstatyme, kuris skirtas perkelti Direktyvą 1990/70/EB į nacionalinę teisę, įtvirtina tokią, kaip antrame klausime nurodytą biudžetu pagrįstą terminuotos darbo sutarties sudarymo priežastį, kuri taikoma bendrai visame viešojoje tarnyboje ir kuri prieš priimant Direktyvą 1990/70/EB nacionalinėje teisėje buvo taikoma tik nedidelei viešosios tarnybos (aukštojo mokslo) daliai? Ar dėl tokio pažeidimo nacionalinės teisės norma nebegali būti taikoma?
(1) OL L 175, 1999 7 10, p. 43; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 5 sk., 3 t., p. 368.
Full & Egal Universal Law Academy