9.10.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 274/13
2010 m. liepos 30 d. pareikštas ieškinys byloje Europos Komisija prieš Belgijos Karalystę
(Byla C-383/10)
2010/C 274/20
Proceso kalba: prancūzų
Šalys
Ieškovė: Europos Komisija, atstovaujama R. Lyal ir F. Dintilhac
Atsakovė: Belgijos Karalystė
Ieškovės reikalavimai
—
Pripažinti, kad nustačiusi ir palikusi galioti diskriminacinę tvarką, pagal kurią apmokestinamos bankų ne rezidentų mokamos palūkanos, o atleidimas nuo mokesčio taikomas tik Belgijos bankų mokamoms palūkanoms, Belgijos Karalystė pažeidė įsipareigojimus pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 56 ir 63 straipsnius (atitinkamai buvę EB sutarties 49 ir 56 straipsniai) ir Europos ekonominės erdvės susitarimo 49 ir 56 straipsnius.
—
Priteisti iš Belgijos Karalystės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Komisija skundžia aptariamas nacionalines nuostatas todėl, kad jomis siekiama įtikinti Belgijos gyventojus nesinaudoti kitose Sąjungos valstybėse narėse įsisteigusių bankų paslaugomis, nes šių bankų mokamoms palūkanoms negali būti taikomas atleidimas nuo mokesčio, kuris taikomas tik Belgijos bankų mokamoms palūkanoms.
Visų pirma, Komisija atmeta atsakovės argumentus, kad tiesioginiai mokesčiai patenka į išimtinę valstybių narių kompetenciją ir nurodo, kad ši sritis netiesiogiai, bet būtinai patenka į su vidaus rinka susijusią kompetenciją, ir todėl tai yra Sąjungos ir valstybių narių bendra kompetencija.
Atsakydama į Belgijos institucijų pateiktus prieštaravimus Komisija, visų pirma, pažymi, kad tai, jog finansų sektorius nepateikė skundo šiuo klausimu nėra reikšminga, nes ieškinys dėl įsipareigojimų neįvykdymo yra objektyvus, ir todėl negali būti sąlygojamas skundo pateikimu. Antra ir trečia, Komisija prieštarauja, viena vertus, argumentui, kad aptariamos priemonės pateisinamos privalomuoju bendrojo intereso užtikrinti mokesčių kontrolės veiksmingumą pagrindu, ir, kita vertus, teiginiui, kad aptariami teisės aktai yra viešąjį interesą saugančios socialinės politikos priemonės. Ketvirta, ieškovė neigia Belgijos institucijų pasiteisinimą, susijusį su mažu šio atleidimo nuo mokesčių taikymo apimties veiksmingumu ir nurodo, kad apmokestinamų asmenų grupė, kuriems taikytina ši priemonė, taip pat gali būti suinteresuota kitose valstybėse narėse įsisteigusių bankų paslaugomis. Penkta, Komisija ginčija atsakovės argumentą, susijusį su Sąjungoje egzistuojančiais skirtumais vartotojų apsaugos nuo bankų bankrotų srityje ir primena, kad ši sritis Europos Sąjungoje yra suderinta. Galiausiai Komisija tvirtina, kad Belgija turi tris oficialias kalbas (olandų, prancūzų ir vokiečių), ir todėl nurodyti prieštaravimai, susiję su rizika, kad ne Belgijoje įsisteigęs bankas vartos Belgijoje nevartojamą kalbą ir dėl to bus pateikta nepakankamai informacijos, nėra pagrįsti.
Full & Egal Universal Law Academy