6.11.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 301/8
2010 m. rugpjūčio 6 d.Mediaset SpA pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo (antroji kolegija) priimto sprendimo byloje T-177/07 Mediaset SpA prieš Europos Komisiją, palaikomą Sky Italia Srl
(Byla C-403/10 P)
2010/C 301/11
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Mediaset SpA, atstovaujama Dikigoros K. Adamantopoulos ir avvocato G. Rossi
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Sky Italia Srl
Apeliantės reikalavimai
—
Panaikinti 2010 m. birželio 15 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-177/07.
—
Priimti galutinį sprendimą byloje ir panaikinti pirmojoje instancijoje ginčytą Europos Komisijos sprendimą arba, nepatenkinus šio reikalavimo, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Bendrajam Teismui.
—
Priteisti iš atsakovės pirmojoje instancijoje ir įstojusios į bylą šalies bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Apeliantė teigia, kad nusprendęs, jog jos nuoroda į Italijos įstatymo Nr. 350/2003 apimtį bei jos teisinis pagrindas dėl skirtumo tarp i) selektyvumo pagal SESV 107 straipsnio 1 dalį ir ii) diskriminacijos, kuri skiriasi nuo technologinio neutralumo, sąvokų yra nepriimtini, Bendrasis Teismas padarė dvigubą teisės klaidą. Todėl teisiškai neapibrėžęs Italijos teisės kaip technologiškai neutralios, Bendrasis Teismas padarė akivaizdžią teisės klaidą.
2.
Taikydamas SESV 107 straipsnio 1 dalį Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą, nusprendęs, kad nebūdama „technologiškai neutrali“ Italijos teisė neišvengiamai suteikė apeliantei selektyvų ekonominį pranašumą. Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą nusprendęs, kad atsakovė teisingai manė, jog Mediaset buvo suteikta ekonominė nauda, tačiau teisiškai nekvalifikavęs (kaip ir atsakovė) abstrakčių ir tik numanomų „padidėjusios auditorijos“ ir „įsiskverbimo į rinką mažesnėmis sąnaudomis“ veiksnių kaip Mediaset suteikto specifinio ekonominio pranašumo. Sprendimo 62–68 ir 74–79 punktuose neteisingai ir iškreipdamas prasmę išaiškinęs ginčijamą sprendimą, Bendrasis Teismas, pažeisdamas Teisingumo Teismo statuto 36, netinkamai motyvavo savo sprendimą, akivaizdžiai iškreipė faktus ir padarė teisės klaidą. Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir iškraipė įrodymus, nes ginčijame sprendime esantį Mediaset tariamai suteikto pranašumo argumentavimą jis pakeitė savu, o jo pateiktų įrodymų aiškinimas prieštarauja ginčijamo sprendimo 82–95 punktų tekstui ir juose išdėstytai analizei. Bendrasis Teismas taip pat padarė teisės klaidą aiškindamas, taikydamas ir teisiškai kvalifikuodamas „netiesioginio pagalbos gavėjo“ sąvoką.
3.
Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą visiškai nevertindamas atskirų ieškinio 93–96 punktuose ir 121–129 punktuose išdėstytų teisinių pagrindų, susijusių su Italijos teisės suderinamumo vertinimu pagal SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą. Šiuo atžvilgiu Bendrasis Teismas taip pat netinkamai motyvavo savo sprendimą. Be to, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą taikydamas SESV 107 straipsnio 3 dalies c punktą, pripažinęs, kad Italijos teisė yra nesuderinama su bendrąja rinka vien dėl to, kad esą nesilaikoma technologinio neutralumo principo dėl to, kad Italijos įstatymas netaikomas palydoviniams dekoderiams, quod non; pritaręs atsakovės sprendimui teisiškai nevertinti iškreipiančio priemonės poveikio mokamos televizijos rinkai tinkamai atlikdamas teisinį, ekonominį ir lyginamąjį a) specifinio iškraipymo mokamos televizijos rinkoje ir b) nurodyto ekonominio pranašumo realumo vertinimą. Dėl pastarojo buvimo iš pradžių tik padaryta prielaida ir nuspręsta, kad jis yra nesuderinamas su bendrąja rinka, nes jis esą nėra technologiškai neutralus. Be to, atmetęs trečiąjį ieškinio pagrindą, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą ir neteisingai motyvavo savo sprendimą. Bendrasis Teismas ne tik neteisingai apibūdino ir blogai aiškino teisinį pagrindą bei argumentus dėl prieštaringo ginčijamo sprendimo pagrindimo, bet ir nenagrinėjo šių argumentų ir todėl juos neteisingai atmetė kaip nepagrįstus.
4.
Galiausia nenusprendęs, kad ginčijamo sprendimo trūkumai, susiję su apeliantei tariamai suteiktu ekonominiu pranašumu, faktiškai neleidžia susigrąžinti tariamos valstybės pagalbos, Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą taikydamas Reglamento 659/1999 (1) 14 straipsnį ir taip pažeidė teisinio saugumo principą. Ginčijamame sprendime nebuvo numatyta jokios veiksmingos ir skaidrios teisės gynimo priemonės ar logiškos pagalbos susigrąžinimo metodikos. Be to, Bendrasis Teismas netinkamai aiškino su tuo susijusius apeliantės teisinius pagrindus ir padarė teisės klaidą nusprendęs, kad ginčijamas sprendimas leidžia atstatyti ankstesnę padėtį.
(1) 1999 m. kovo 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 659/1999, nustatantis išsamias EB Sutarties 93 straipsnio taikymo taisykles (OL L 83, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 8 sk., 1 t., p. 339).
Full & Egal Universal Law Academy