6.11.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 301/18
2010 m. rugsėjo 15 d.Grain Millers, Inc. pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-430/08, Grain Millers, Inc. prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Grain Millers GmbH & Co. KG
(Byla C-447/10 P)
2010/C 301/26
Proceso kalba: anglų
Šalys
Apeliantė: Grain Millers, Inc., atstovaujama advokatų L.-E. Ström, K. Martinsson
Kitos proceso šalys: Vidaus rinkos derinimo tarnyba (prekių ženklams ir pramoniniam dizainui), Grain Millers GmbH & Co. KG
Apeliantės reikalavimai
—
Grain Millers, Inc. prašo panaikinti 2010 m. liepos 9 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (septintoji kolegija) sprendimą T-430/08, kuriuo buvo patvirtintas 2008 m. liepos 23 d. VRDT antrosios apeliacinės tarybos sprendimas (byla R 478/2007-2) dėl protesto procedūros tarp Grain Millers GmbH & Co. KG ir Grain Millers, Inc, ir priteisti iš VRDT bylinėjimosi Europos Sąjungos Teisingumo Teisme ir Bendrajame Teisme išlaidas bei įpareigoti atsakovę padengti VRDT apeliacinėje taryboje ir VRDT protestų skyriuje patirtas išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Byla susijusi su klausimu, ar Grain Millers GmbH & Co. KG pateikė pakankamai įrodymų apie GRAIN MILLERS prekių ženklo naudojimą, kad būtų įvykdytos Reglamento Nr. 40/94 (1) 8 straipsnio 4 dalies sąlygos, ir todėl, kad šis žymuo trukdo įregistruoti ieškovės prekių ženklą GRAIN MILLERS (registracijos paraiška Nr. 003650256).
Bendrasis Teismas savo 2009 m. kovo 24 d. Sprendime Moreira da Fonseca prieš VRDT — General Óptica (GENERAL OPTICA) (T-318/06–T-321/06, Rink. p. II-649, 33–35 punktai), jau yra išaiškinęs Reglamento Nr. 40/94 8 straipsnio 4 dalyje skelbiamos sąlygos „didesnę negu vietinę reikšmę turinčio žymens“ tikslą, o būtent sumažinti konflikto galimybę iki tos, kuris gali egzistuoti kartu su žymenimis, kurie yra iš tikrųjų svarbūs, ir tai turi būti vertinama ne tik geografiniu žymens reikšmės aspektu, bet ir ekonominiu aspektu, kuris yra vertinamas atsižvelgiant į laikotarpį, per kurį jis atliko savo funkcijas vykdant prekybą, ir atsižvelgiant į jo naudojimo intensyvumą. Tačiau sprendime, kuris yra apeliacinio skundo dalykas, Bendrasis Teismas nesilaikė šio požiūrio ir jame nėra nieko, kas leistų galvoti, jog šis teismas žinojo apie šioje byloje įtvirtintus principus.
Ieškovė tvirtina, kad Bendrasis Teismas klaidingai nusprendė, jog 8 straipsnio 4 dalis nereikalauja įrodyti žymens naudojimą iš tikrųjų pagrindžiant protestą, kaip tai reikalaujama reglamento 43 straipsnio 2 dalyje.
(1) 1993 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo (OL L 11, p. 1; p. 36; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 17 sk., 1 t., p. 146).
Full & Egal Universal Law Academy