20.11.2010
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 317/22
2010 m. rugsėjo 16 d.BNP Paribas ir Banca Nazionale del Lavoro SpA (BNL) pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. liepos 1 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-335/08 BNP Paribas ir BNL prieš Komisiją
(Byla C-452/10 P)
2010/C 317/39
Proceso kalba: italų
Šalys
Apeliantai: BNP Paribas, Banca Nazionale del Lavoro SpA (BNL), atstovaujami advokatų R. Silvestri, G. Escalar ir M. Todino
Kita proceso šalis: Europos Komisija
Apeliantų reikalavimai
Apeliantai Teisingumo Teismo prašo:
—
Panaikinti visą 2010 m. liepos 1 d. Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) sprendimą byloje T-335/08, BNP Paribas ir Banca Nazionale del Lavoro prieš Europos Komisiją, įteiktą 2010 m. liepos 1 d. faksu (OL C 221, 2010 m. rugpjūčio 14 d., p. 39), ir todėl
i)
patenkinti pirmojoje instancijoje pateiktame ieškinyje nurodytus reikalavimus panaikinti visą 2008 m. kovo 11 d. Europos Komisijos sprendimą 2008/711/EB dėl Italijos taikytos valstybės pagalbos C 15/2007 (ex NN 20/2007) „dėl mokestinių lengvatų, skirtų tam tikroms restrūkturizuojamoms kredito įstaigoms“, apie kurį pranešta dokumentu C(2008) 869 galut., (OL L 237, p. 70), arba
ii)
nepatenkinus pirmojo reikalavimo, grąžinti bylą iš naujo svarstyti Bendrajam Teismui atsižvelgiant į Teisingumo Teismo sprendimą.
—
Priteisti iš Komisijos bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
1.
Bendrasis Teismas neatliko išsamios Komisijos sprendimo kontrolės, atsisakydamas patikrinti, ar teisėtas Komisijos pasirinkimas neatsižvelgti į suinteresuotų įmonių padėtį siekiant nustatyti, ar ginčijama schema yra selektyvaus pobūdžio;
2.
Bendrasis Teismas nesilaikė Teisingumo Teismo praktikos, pagal kurią mokestinės priemonės specifiką galima pateisinti atsižvelgiant į bendros mokesčių sistemos logiką, savo vertinimo kriterijais pasirinkęs tik Komisijos sprendime nurodytas aplinkybes;
3.
Bendrasis Teismas nesilaikė teismo praktikos dėl valstybės pagalbos selektyvumo, pagal kurią mokestinės priemonės selektyvumas turi būti vertinamas atsižvelgiant tik į pasekmes, kurias ji gali sukelti apmokestinimo požiūriu;
4.
Bendrasis Teismas iškraipė faktus, klaidingai nusprendęs, kad pagal bendrąją koregavimo tvarką įmonėms nesuteikiama galimybė koreguoti perleisto turto mokestinę vertę nurodant didesnę į balansą įrašytą vertę;
5.
Galiausiai Bendrasis Teismas nepagrįstai atliko Komisijos užduotį, parengęs naujus ginčijamą Komisijos sprendimą grindžiančius motyvus.
Full & Egal Universal Law Academy