29.1.2011
LT
Europos Sąjungos oficialusis leidinys
C 30/26
2010 m. lapkričio 23 d. Šveicarijos Konfederacijos pateiktas apeliacinis skundas dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo (penktoji kolegija) priimto sprendimo byloje T-319/05 Šveicarijos Konfederacija prieš Europos Komisiją (kitos proceso šalys: Vokietijos Federacinė Respublika ir Landkreis Waldshut)
(Byla C-547/10 P)
2011/C 30/43
Proceso kalba: vokiečių
Šalys
Apeliantė: Šveicarijos Konfederacija, atstovaujama advokato S. Hirsbrunner
Kitos proceso šalys: Europos Komisija, Vokietijos Federacinė Respublika, Landkreis Waldshut
Apeliantės reikalavimai
Apeliantė Teisingumo Teismo prašo:
—
panaikinti 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimą byloje T-319/05 remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo statuto 61 straipsniu;
—
tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad reikia priimti galutinį sprendimą, panaikinti 2003 m. gruodžio 5 d. Europos Komisijos sprendimą 2004/12/EB ir priteisti iš Europos Komisijos bylinėjimosi išlaidas (įskaitant ir nurodytas procese pirmojoje instancijoje) remiantis Teisingumo Teismo procedūros reglamento 122 straipsnio pirmąja pastraipa;
—
tuo atveju, jei Teisingumo Teismas nuspręstų, kad nereikia priimti galutinio sprendimo, grąžinti bylą Bendrajam Teismui tam, kad jis priimtų sprendimą atlikęs savo teisinį vertinimą ir priimtų sprendimą dėl apeliaciniame procese patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Apeliacinio skundo pagrindai ir pagrindiniai argumentai
Apeliacinis skundas pateiktas dėl 2010 m. rugsėjo 9 d. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-319/05 (toliau — skundžiamas sprendimas). Šiuo sprendimu buvo atmestas apeliantės pateiktas ieškinys dėl 2003 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimo 2004/12/EB (toliau — skundžiamas sprendimas) dėl 2003 m. sausio 15 d. Vokietijos oro eismo teisės aktų įgyvendinimo reglamento Nr. 213, kuriame apibrėžtos įvairių prietaisų tūpimo į Ciuricho oro uostą ir kilimo iš jo procedūros (toliau — Įgyvendinimo reglamentas Nr. 213), iš dalies pakeisto 2003 m. balandžio 1 d. Pirmuoju reglamentu, iš dalies keičiančiu Įgyvendinimo reglamentą Nr. 213 (toliau — nagrinėjamos Vokietijos priemonės).
Apeliantė nurodo tokius pagrindus:
1.
Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas ir taikydamas Reglamento (EEB) Nr. 2408/92 9 straipsnio 1 dalį tiek, kiek jis laikė, jog į jo taikymo sritį patenka tik draudimai naudotis skrydžių teisėmis. Be to, Bendrasis Teismas neatsižvelgė į tai, kad tokio Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnio 1 dalies aiškinimo negalima taikyti ieškovei remiantis sutarties 1 straipsnio 2 dalimi, net jei tai leistina pagal Europos Sąjungos teisę.
2.
Nekaltindamas Komisijos tuo, kad ji, nenurodydama motyvų, netaikė Reglamento Nr. 2408/92 9 straipsnio 1 dalies, Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė SESV 296 straipsnyje (anksčiau — EB 253 straipsnis) numatytą pareigą motyvuoti. Be to, Bendrasis Teismas klaidingai mano, kad tai, jog Komisija vykstant procesui pateikė visiškai kitokį „aiškinimą“, nei nurodytas skundžiamame sprendime, nėra motyvų pakeitimas vykstant procesui.
3.
Bendrasis Teismas padarė teisės klaidą aiškindamas ir taikydamas Reglamento Nr. 2408/92 8 straipsnio 3 dalį tiek, kiek jis neatsižvelgė į oro uostų valdytojų ir aplink juos gyvenančių gyventojų teises.
4.
Bendrasis Teismas klaidingai aiškino ir taikė nediskriminavimo principą. Jis padarė teisės klaidą į savo analizę neįtraukdamas oro uosto valdytojų ir aplink oro uostus gyvenančių Šveicarijos gyventojų teisių. Priešingai, nei prašoma ieškinyje, jis atsisakė patikrinti priemonių būtinumą. Jis nepakankamai griežtai taikė reikalavimą savo išvadas pagrįsti objektyviais motyvais. Interesas skatinti turistinio pobūdžio zoną neužtikrina apsaugos, nes ekonominiai interesai negali būti objektyviu pateisinimu.
5.
Bendrojo Teismo atliktame proporcingumo patikrinime yra didelių teisės klaidų. Bendrasis Teismas iškraipė įrodymus. Jis nurodo ne visas aplinkybes. Pažeisdamas savo kontrolės galias jis Komisijos nurodytas faktines aplinkybes pakeitė savomis. Pažeisdamas teisę būti išklausytam, savo išvadas grindžia aplinkybėmis, dėl kurių nebuvo išklausyta ieškovė.
6.
Kalbant apie mažiau išlaidų reikalaujančių apribojimų nagrinėjimą, Bendrasis Teismas pažeidė įrodinėjimo naštos padalijimo taisykles ir kitus principus.
7.
Kalbant apie kitą alternatyvią priemonę — triukšmo kvotų nustatymą — Bendrasis Teismas pateikė akivaizdžiai prieštaringus argumentus.
Full & Egal Universal Law Academy